Kokiu tikslu susitikote su Švedijos karališkąja šeima?
Švedija – neatsiejama mano gyvenimo dalis. Nuo paauglystės su savo švediška šeima ten leidau vasaras, dvyliktoje klasėje teko ten ir pasimokyti. Dabar daug bendradarbiaujame su Švedijos mokyklomis ir darželiais. Matyt, būtent dėl to Švedijos ambasada Lietuvoje pakvietė mane prisijungti prie nedidelės grupės žurnalistų, kurie važiavo į Švediją prieš karališkosios poros vizitą.
Kadangi Jos Didenybė akcentuoja skaitymo svarbą, vaikų, turinčių mokymo(si) sutrikimų, integraciją bei pagalbą jiems, tai turime daug sąlyčio taškų. Norėjau paklausti, koks jos vizito į Lietuvą tikslas, kodėl jie pasirinko savo vaikams būtent tas ugdymo įstaigas, su kokiais iššūkiais susiduria ir pan.
Ar pavyko to paklausti?
Žinoma! Susitikus kilo begalė naujų klausimų, viskas buvo taip įdomu! Beje, prieš kelionę viena maža mergaitė per savo mamą manęs paprašė, kad užduočiau klausimą, ar karaliai irgi su savo vaikais pykstasi. Pažadą ištesėjau. Atsakymas paprastas: kaip ir visoms šeimoms, žinoma, kad visko būta! Tik abu pabrėžė, kad visi konfliktai buvo tik žodžiais.
Juokėmės, kai karalius Carlas XVI Gustafas pasakojo, kad sunkiausia, kai vaikai buvo maži. Kadangi jie turi tris vaikus, sakė, sunkiausia būdavo važiuoti mašina, nes vaikai nuolat triukšmaudavo ir pešdavosi galinėje sėdynėje, o vairuojant tai ir trikdo, ir erzina, ir negali jų nuraminti.
Man su savo keturiais vaikais vyksta tie patys procesai, tad, akivaizdu, su tuo susiduria absoliučiai visi. Smagu, kai gali pasijuokti ir iš situacijos, ir iš savęs, o būtent tokie prisiminimai bei linksmos istorijos ir ištirpdė dar likusį susikaustymą dėl susitikimo su karališkąja pora.
Dėl ko labiausiai jaudinotės?
Jaudinausi, kad labai jaudinsiuosi. Kaip bebūtų, iš visų karališkųjų šeimų man asmeniškai įdomiausia buvo susitikti būtent Švedijos. Pasirodo, visai nebuvo dėl ko jaudintis. Karališkoji šeima – kaip ir dauguma švedų – yra paprasti, nuoširdūs, turi puikų humoro jausmą ir neieško žodžio kišenėje.
Uždavus klausimą, jie atsako į jį išsamiai, vienas kitą papildydami, pajuokaudami, diskutuodami. Pats susitikimas truko valandą – net nustebome, kad Jų Didenybės skirs mums tiek daug laiko. Prieš susitikimą mums aprodė rūmus, papasakojo rūmų ir karalių istoriją. Iš pradžių vyko fotosesija, tada – pokalbis, o galiausiai keletas atsakymų į klausimus buvo ir nufilmuoti.
Beje, kai priėjau prie karalių ir paprašiau nusifotografuoti, jie mielai sutiko, tačiau Jo Didenybė perspėjo: „Tik ne asmenukės“. Smagiai pasijuokėme!
Jūs, kaip švietimo atstovė, turbūt nepraleidote progos ir apie darželius, mokyklas padiskutuoti...
Paklausiau, kodėl parinko būtent tuos darželius bei mokyklas, į kurias leido savo vaikus? Pasirodo, tą darželį pasirinko dėl to, kad jis buvo nedidelis, kaimynystėje, o ir apskritai jie tiki vaikų socializacija. Privačią mokyklą pasirinko, nes tai... gera mokykla ir ten keliavo daug vaikų draugų. Tad priežastys – tokios pačios, kaip ir daugumos tėvų pasaulyje: patogumas, patikimumas, pačių vaikų norai ir šeimos galimybės.
Man nepaprastai patiko ir tai, kad karališkoji pora siuntė savo vaikus mokytis ir už Švedijos ribų. Karalius su karaliene abu pasakojo, kaip svarbu yra suprasti, kad nesame vieni pasaulyje, kad svarbu matyti visumą. Tyliai galvojau, kad būtent tą aš girdžiu ir kiekvieną kartą, kai susitinku su draugais Švedijoje, vadinasi, tai iš tiesų yra šios valstybės kultūros dalis: matyti visumą, būti atviriems ir draugiškiems.
Žavinga buvo tai, kaip karališkoji pora džiaugėsi Lietuva, jos progresu ir iš pirmojo savo vizito abu geriausiai prisiminė mūsų pasididžiavimą laisve ir tai, kad tuo metu buvo šalta, bet žmonės buvo šilti.
Kadangi kalbėjome ir apie pabėgėlius, karalienė atkreipė dėmesį, kad 50 proc. pabėgėlių yra vaikai, už kurių saugią ateitį ir mes esame atsakingi. Jos nuomone, dabar apskritai yra tokie laikai, kai yra sunku būti ir tėvu, ir vaiku, tačiau neturime pamiršti, kad ateitis – mūsų rankose.
Ir karalius, ir karalienė pabrėžė švietimo svarbą – be žinių, gebėjimų, mes nesuprasime pasaulio istorijos, kitų kultūrų, nemokėsime kitų kalbų. Bene labiausiai įstrigę žodžiai iš mūsų pokalbio yra nenutrūkstantis dialogas ir supratimas. Karalius ne kartą pabrėžė, kad švietimo sistema turi ugdyti pasaulio pilietį, kuris supranta, kad mes visi gyvename draugėje.
Kas mūsų šaliai, lyginant su Švedija, būtų siekiamybė ir sektinas pavyzdys?
Švedija yra ir labai arti, ir toli. Arti todėl, kad vis dėlto turime daug panašumo, o toli todėl, kad dar labai skiriasi tai, kuo gyvename mes ir kuo gyvena švedai. Apskritai mes esame linkę viską „suvesti“ į pinigus ir apibendrinti, kad Švedijoje yra kitaip, nes ten didesni atlyginimai.
Patys save užliūliuojame manydami, kad kitur žolė žalesnė. Nėra ta žolė jau tokia žalesnė – iš dangaus mana nekrenta nei Lietuvoje, nei Švedijoje. Iš švedų tikrai galima pasimokyti gyvenimo džiaugsmo, atvirumo ir ramybės. Man asmeniškai dar itin norisi pridurti, kad galime pasimokyti sąmoningos tėvystės.
Džiaugiuosi, kad į Lietuvą jau trečią kartą atvažiuoja karališkoji pora – su jais atvyksta ir didelė verslininkų delegacija, kultūros, visuomenės veikėjai. Tikiu, bendrystė ir bendradarbiavimas su kaimynine Švedija yra itin svarbūs. Ir visa tai svarbu ne tik dėl to, kad galime vieni iš kitų pasimokyti, bet ir dėl to, kad žinotumėme, jog nesame vieni.
