Australė Miriam duodama interviu portalui „Collective Shout“ sakė, kad perdarinėti lėles ėmėsi dėl to, jog jos pačios mažametė dukra galėtų žaisti su lėlėmis, kurios atrodo kaip normalūs vaikai ar paaugliai – be ryškaus makiažo, nepadorių drabužių ir aukštakulnių batelių.
Anot moters, rinkoje nėra pakankamo lėlių asortimento: arba lėlės kūdikiai, arba perdėm seksualiosios lėlės, arba nuostabios (ir brangios) rankų darbo lėlės, kurios labiau tinkamos kaip namų dekoracija, o ne mažiems vaikams žaisti.
„Nesu nusiteikusi prieš makiažą, trumpus sijonus ar aukštakulnius. Jie turi savo vietą. Vaikai pakankamai prisotinami žiniasklaidos, stendų, televizijos reklamų, žurnalų, savo draugų ir atsainių komentarų, primenančių, kad jie turi būti tobuli, gražūs ir seksualūs. Vaikai turi teisę nebūti bombarduojami tokiomis žinutėmis kai yra paprasčiausiai vaikai ir žaidžia!“ – įsitikinusi Miriam.
Pabandžiusi pirmajai lėlei sukurti visiškai naują išvaizdą Miriam sako akimirksniu į tai įsitraukusi: tą patį savaitgalį perėjo visas naudotų daiktų parduotuves mieste ir supirko per 100 senų „Bratz“ lėlių.
Australė naudotoms ir prekinę išvaizdą praradusioms lėlėms savo namuose atlieka, kaip ji vadina, pilną SPA procedūrą: nuvalo ryškų makiažą ir iš naujo perpiešia jų veidus, išplauna ir sušukuoja susivėlusius plaukus, savo rankomis pasiuva naujus drabužius. Ir, kas svarbiausia, suteikia joms vardus bei sukuria unikalią charakteristiką: apie kiekvieną iš jų papasakoja trumpą istoriją, kas ji tokia, ką mėgsta ir pan.
Ši Miriam veikla iš pradžių buvo tik hobis, o atskirą „Facebook“ puslapį ji susikūrė tik tam, kad savo darbus parodytų draugams ir pažįstamiems. Tačiau labai greitai jos puslapis pradėjo populiarėti ir jos gerbėjų ratas gerokai pranoko vien draugų ir pažįstamų ribas – nepažįstami žmonės ėmė rašyti jai laiškus norėdami nusipirkti jos perdarytas lėles arba prašydami perkurti jų pačių turimas lėles. Dabar Miriam savo lėles pardavinėja – jos vidutiniškai kainuoja apie 40 JAV dolerių.
