Apie jos muziką išgirdau man dar „gūdžiais“ 2006-aisiais, visai netyčia „Youtube“ ieškodama malonių ausiai muzikos garsų. Turint mintyje, kad elektroninę muziką Laurie kuria nuo 1970 metų, mano tuometis atradimas dabar skamba labai jau ironiškai. Be to, vargu ar džeržgesiai, ūžesiai, smuikas (jos pačios perdarytas – aut.past.), sintezatorius ir dar bala žino kokios sintetino balso atplaišos iš viso gali būti vadinama „malonia ausiai“ muzika ir apskritai muzika. Nors pradžioje Laurie muzikinis ekspermentas šiek tiek priminė kakofoniją, po kurio laiko imi pastebėti kokia vizuali vis tik jos muzika yra. O ypač, kuomet ji derinama su verbaliniu menu.
 |
| Laurie Anderson |
Tad štai, kuomet aš atradau Laurie Anderson, ji jau daugiau kaip ketvirtį amžiaus buvo puikiai žinoma visame pasaulyje. Ką ten žinoma... Jos singlas „O Superman“, sukurtas 1981-aisiais, Jungtinėje Karalystėje buvo pakilęs į antrąją labiausiai klausomų muzikos kūrinių vietą, o jos performansų pasirodė dešimtys. Tuo metu, aš ne tik jos negirdėjusi, bet ir gimusi dar nebuvau.
Nieko keisto, kad įžymioji atlikėja Lietuvoje turi daugybę gerbėjų. Tad į JAV atlikėjos pasirodymą „Dirtday!“ Vilniuje bilietai buvo išparduoti likus trims mėnesiams iki koncerto. O antradienio vakarą Lietuvos nacionalinio dramos teatro salė, žinoma, buvo sausakimša – žmonės ne tik nutūpė kėdėse, bet ramstė sienas, kad tik pavyktų pamatyti šį „elektronikos eksperimentą“.
Laurie ne iš tų, kurie lepina gerbėjus dažnais muzikos leidiniais, todėl nenuostabu, kad kiekvienas naujas įrašas ar koncertinis turas sukelia didžiulį publikos susidomėjimą. Pirmasis Laurie Anderson albumas „Big Science“, pasirodęs dar 1982 metais, tapo tikra sensacija, o išleidusi albumus „Mister Heartbreak“ (1984 m.), „Strange Angels“ (1989 m.), „Bright Red“ (1994 m.) bei „Life on a String“ (2001 m.) ji išgarsėjo kaip unikalaus stiliaus menininkė. 2008 m. muzikantė išleido albumą „Homeland“, o naujausias jos darbas pavadintas „Dirtday!“. Su juo atlikėja aplankys net 20 šalių.
 |
| Laurie Anderson koncerto Sidnėjuje metu 2010 m. |
Dramos teatro scenoje Laurie net iš tolo nepriminė būtent to apšepusio elektroninės muzikos kūrėjo. Smulkutė atlikėja su ežiuką primenančia šukuosena, kulniuodama žvakėmis nusėta scena, pasirodė santūri. Publika taip pat tylėjo tarsi kas nors būtų paspaudę „mute“ (garso išjungimo) mygtuką.
Ilgai nedelsusi muzikantė paėmė smuiką ir iš jo pabiro ne Vivaldiškas smuiko virkavimas, o aštrūs ir nelyginti reti garsai. Sunkias tarsi pabėgusias natas buvo galima justi ore, o muzikantės pasakojimas, einantis lygiagrečiai su muzika, tik dar labiau pabrėždavo garsų svarbą ir argumentaciją.
Apibūdinti Laurie žanrą vienu žodžiu nėra lengva. Ne vienas kritikas krapštė galvą ir gūžčiojo pečiais, kol galiausiai galėjo jam suteikti tinkamą vardą – minimalizmo, elektroninės muzikos ir artroko mišinys.
Užburiantys ir pačios Laurie kurti tekstai, kuriuos menininkė įtraukia į muzikos, kino ir vizualinių menų veiksmą, įgyvendinamą naujausiomis technologijomis.
Kaip jau supratote, pasirodymo Vilniuje metu ne tik skambėjo smuikas, sintezatorius bei kiti muzikiniai padargai. Laurie visą laiką savo klausytojams sekė pasaką apie darvinistinių įdėjų klaidumą, politikų melą ir paprastų žmonių naivumą, socialinius skirtumus ir krizės ištiktus amerikiečius, sapnus ir žemę. Pasirodymą užbaigė pasakojimas apie muzikalų šunį ir mirtį. Atrodo, nesusiję dalykai, tačiau savo pasirodyme, trukusiame apie pusantros valandos Laurie Anderson, matyt, sutalpino visą gyvenimą. Arba bent jau svarbiausius jo atspirties taškus.
 |
| Laurie Anderson sveikinasi su į koncertą atėjusiu šunim |
O atlikėjos kalytė Lolabelle, pasirodo, buvo itin muzikali. Laurie pasakojo, kad iš pradžių ji kantriai laukdavo, kol įrašų studijoje muzikantė baigs groti smuiku. Vėliau iš senatvės apakusi, ėmė pati groti sintezatoriumi. Laurie pokštavo, kad jos kalaitė net sukūrė specialų kalėdinį įrašą. Po Lolabelle mirties Laurie 2010-aisiais Australijoje surengė pirmąjį pasaulyje koncertą šunims.
Siūlome pasiklausyti grojančios Laurie kalaitės Lolabelle:
Dar šiek tiek biografijos
Laurie Anderson – ne tik išskirtinė atlikėja, dainininkė, muzikos ir tekstų autorė, bet ir aktorė, režisierė, skulptorė, rašytoja, poetė, performansų kūrėja. Jos su nieku kitu nesupainiojama vokalinė technika – nuo artroko iki eksperimentinės muzikos ar „kalbančio“ dainavimo. Muzikantė groja įvairiais elektroniniais klavišiniais instrumentais bei savo pačios sukurtu tape-bow elektriniu smuiku (smuiko versija, kuomet stygos pakeičiamos įrašų juostomis – red.past.) ir talking stick – maždaug 1,8 m ilgio garsų atkartojimo mašina.
2003-aisias Laurie tapo pirmąja ir kol kas vienintele menininke, kuriai NASA leido lankytis savo patalpose. Pasikrovusi ir įkvėpta kosminių atradimų, Laurie sukūrė performansą „The End of the Moon“.
2004 metais ji kaip muzikantė dalyvavo Atėnų olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje.
 |
| Laurie Anderson su savo vyru, gitaristu Lou Reedu |
2007 metais Laurie Anderson buvo apdovanota „Gish“ prizu už „nepaprastą indėlį į pasaulio grožį ir žmonijos džiaugsmą bei gyvenimo suvokimą“.
Atlikėja dainavo ir įrašinėjo muziką kartu su tokiomis muzikos pasaulio asmenybėmis, kaip Peteriu Gabrieliu, Jeanu Micheliu Jarre'u, Brianu Eno, Phillipu Glassu, Lou Reedu (už kurio ji 2008-aisiais ištekėjo – aut. past.).
Jūsų dėmesiui – tarptautinio pripažinimo susilaukusi Laurie Anderson daina „O Superman“ (1981 m.):
