Apie 15 val. vietos (17 val. Lietuvos) laiku Elžbietos II palaikai pasiekė Vindzoro pilį. Nuo čia suformuota procesija su karalienės karstu pajudėjo Ilgąja alėja į Šv.Jurgio koplyčią. Prie procesijos prisijungė ir karalius Karolis III su kitais karališkosios šeimos nariais.
Pasiekus koplyčios vakarinius laiptus, nešikai paėmė Elžbietos II karstą iš katafalko ir nunešė jį į vidų.
Iškilmingoje procesijoje į abatiją ir iš jos, taip pat procesijoje į Vindzoro pilį bei laidotuvėse pilies Šv. Jurgio koplyčioje dalyvavo apie 6 tūkst. kariškių.
Jautrus momentas – Vindzore procesijos laukė paskutiniai du karalienei priklausę korgiai Muickas ir Sandy. Dabar jais rūpinsis Elžbietos II sūnus princas Andrew ir jo buvusi žmona Sarah Ferguson.
Po 16 val. vietos (18 val. Lietuvos) laiku koplyčioje prasidėjo atsisveikinimo pamaldos, kuriose, priešingai nei 2000 svečių sutraukusioje ceremonijoje Vestminsterio abatijoje, dalyvavo mažesnė bendruomenė – apie 800 žmonių, įskaitant karalienės namų ūkio narius ir Vindzoro pilies darbuotojus. Dauguma susirinkusiųjų, buvę ar esami karalienės valdų darbuotojai, anksčiau tądien nebuvo Vestminsterio abatijoje, todėl šios antrosios pamaldos buvo parengtos atsižvelgiant ir į juos.
Šiai per televiziją transliuotai ceremonijai vadovavo Vindzoro dekanas Davidas Conneris, palaiminimą suteikė Kenterberio arkivyskupas. Jos metu giedojo Šv.Jurgio koplyčios choras.
Pamaldų pabaigoje nuo karalienės karsto viršaus buvo nuimta Britų imperijos karūna, valdovo rutulys ir skeptras.
„Antrasis Elžbietos amžius“ simboliškai baigėsi, kai aukščiausio rango karališkųjų rūmų pareigūnas lordas Andrew Parkeris, atliekantis karaliaus rūmų valdytojo pareigas, sulaužė savo tarnybą simbolizuojančią lazdelę, o ant altoriaus buvo padėtos karališkosios regalijos: karūna, rutulys ir skeptras.
Anot Bakingamo rūmų, su pačia karaliene keletą metų buvo tariamasi dėl šių pamaldų tvarkos.
Didžiąją dalį pamaldų muzikos sukūrė seras Williamas Harrisas, kuris 1933–1961 m. buvo Šv.Jurgio koplyčios vargonininkas ir didžiąją dalį karalienės vaikystės dirbo joje. Dar būdama princese Elizabeth, karalienė dažnai lankydavosi vargonų palėpėje ir stebėdavo, kaip seras W.Harrisas groja. Manoma, kad jis ją ir išmokė groti fortepijonu, rašo BBC.
Fotogalerija:
Galiausiai karalienės karstas buvo nuleistas į karališkąją kriptą, o dūdmaišininkas sugrojo raudą.
Šv.Jurgio koplyčioje monarchė atguls amžinojo poilsio šalia savo tėvo karaliaus Jurgio VI, motinos karalienės Elžbietos ir sesers princesės Margaret. Šalia bus perkeltas ir jos velionio vyro princo Philipo, kuris mirė pernai, būdamas 99-erių, karstas (iš pradžių jis buvo palaidotas Karališkojoje saugykloje).
Šv.Jurgio koplyčioje vyko ne vienerios britų karališkosios šeimos vestuvės, krikštynos ir laidotuvės. Čia prieš kelerius metus tuokėsi ir princas Harry su Meghan Markle.
Primename, kad karalienės Elžbietos II laidotuvių dienos pirmoji dalis vyko Vestminsterio abatijoje. Čia dalyvavo ne tik britų karališkosios šeimos nariai, bet ir įvairių pasaulio šalių lyderiai – iš viso apie du tūkstančius žmonių, tarp kurių ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana.
Valandos trukmės ceremonijai vadovavo Vestminsterio dekanas Davidas Hoyle'as, skaitinį iš Šventojo Rašto skaitė Jungtinės Karalystės premjerė Liz Truss, kurią į pareigas Elžbieta II paskyrė likus dviem dienoms iki mirties.
Ceremonija baigėsi dviejų minučių nacionaline tyla ir nacionaliniu himnu.
Iškilmingoje procesijoje į abatiją ir iš jos, taip pat procesijoje į Vindzoro pilį bei laidotuvėse pilies Šv.Jurgio koplyčioje dalyvavo apie 6 tūkst. kariškių.
TAIP PAT SKAITYKITE: Iškilmingas „sudie“ Elžbietai II: po mišių su 2000 svečių sekė procesija Londono gatvėmis.
Stebėkite 15min laidą:
Keturias dienas prieš tai aplankyti karalienės karstą galėjo ir visuomenė.
70 metų soste buvusi karalienė Elžbieta II mirė rugsėjo 8-ąją Škotijoje, Balmoralo pilyje. Jos mirčiai, taip pat ir laidotuvėms, pasiruošta jau prieš daugybę metų.
Negali teigti, kad žinia apie karalienės mirtį buvo labai netikėta – pastaruoju metu Elžbietą II kankino įvairios sveikatos problemos, ji vis rečiau pasirodydavo viešuose renginiuose, kuriuose monarchę dažnai pavaduodavo sūnus princas Charlesas.
O likus kelioms valandoms iki karalienės mirties, Bakingamo rūmai išplatino žinią, kurią daugelis priėmė itin rimtai – skelbta, kad gydytojai išreiškė rimtą susirūpinimą dėl karalienės sveikatos. Netrukus į Balmoralą suskubo Elžbietos II artimieji, deja, su ja atsisveikinti spėjo ne visi – princai Williamas ir Harry atvyko jau po močiutės mirties.
Po monarchės mirties buvo paskelbtas 10 dienų nacionalinis gedulas, o vyriausias Elžbietos II sūnus Velso princas Charlesas iš karto perėmė sostą ir tapo karaliumi Karoliu III – šį vardą pasirinko pats. Jo žmona Kornvalio hercogienė Camilla tapo karaliene konsorte. To norėjo pati Elžbieta II.
