Žinoma, moterys tokiu scenarijumi tik pasidžiaugs, juk neveltui australas garsėja kaip širdžių ėdikas. Kitas įdomus faktas tas, kad G.Darnellis slapukauja ir nesako savo amžiaus – teigia norintis išlaikyti intrigą. Į Lietuvą jį darbas atviliojo pirmąsyk. Tiesa, prieš filmavimus jis dar buvo atvykęs keletui dienų į Vilnių, kad sudalyvautų E.Vėlyvio pageidautoje peržiūroje. Puikiu humoro jausmu pasižymintis aktorius, atrodo, galėtų papasakoti šimtus nuotaikingų istorijų. Apkeliavęs daug pasaulio jis domisi sportu, rūpinasi savo sveikata, o Lietuva jam labai patinka, nors iš pradžių jis manė atvyksiantis į antrą Rumuniją...
Dėl filmo „Flight Redirected“ pirmą kartą atvykote į Lietuvą. Ką vylėtės čia išvysti?
Pirmiausia buvau atvykęs likus dviem savaitėms prieš filmavimus susitikti su režisieriumi. Esu buvęs Rumunijoje, maniau, kad Lietuva bus panaši, agresyvi, nešvari ir aptriušusi. O kai atvykau, pamačiau, kad čia labai gražu, žmonės yra malonūs ir draugiški, turite pilių ir rūmų! Dabar Vilnius man primena Čekijos sostinę Prahą. Šiaip turiu draugų estų, tad Baltijos šalis žinau, žinojau ir kur yra Lietuva.
Kaip taip išėjo, kad iš Los Andželo sukorėte tokį kelią dėl vaidmens, kaip užsimezgė jūsų pažintis su Emiliu Vėlyviu?
Turiu agentus Londone, jie man atsiuntė scenarijų, ir pasakė, kad vyksta atranka. Perskaičiau scenarijų ir man beprotiškai patiko, pagalvojau, kad vaidmuo man tinka idealiai. Aš galiu būti kvailas ir kietas, tad rolė tikrai puiki. Mano aktorinio meistriškumo mokytojas įrašė mano vaidybą ir nusiuntėme video į Lietuvą. Pamenu, savaitgaliui ketinau vykti į Palm Springsą, tuo metu susitikinėjau su mergina latve. Pamaniau, kad išjungsiu telefoną ir turėsiu ramų, malonų savaitgalį be skambučių ir elektroninių laiškų. Bet laimei, paskutinę minutę perskaičiau agento siųstą laišką. Jis parašė: „Ei, ar galėtum būti Lietuvoje pirmadienį? Režisierius nori tave matyti pirmadienį“ Pagalvojau: „Mėšlas, savaitgalis nuplaukė“.
Kasdien Los Andžele prie manęs prieina žmonės ir teiraujasi, ar aš kartais ne George'as Clooney. Jie net sulėtina automobilius, kad galėtų geriau įsižiūrėti. Tai varo mane iš proto.
Aš tą savo video nusiunčiau dieną per vėlai, atrankai jau pasibaigus. Kaip supratau, jau net buvo pasirinktas kitas aktorius. E.Vėlyvis net nenorėjo žiūrėti mano medžiagos, kol jo neįkalbėjo. Manau, kad jis tyčia norėjo mane pamatyti pirmadienį, esu tikras, jis nesitikėjo, kad viską metęs keliausiu. Atvykau pusvalandį prieš vidurnaktį. Ta kelionė į Lietuvą buvo viena beprotiškiausių mano gyvenime.
Mano pirmasis lėktuvas į San Franciską net nepajudėjo, nes buvo pažeistos jo durys ir skrydis buvo atšauktas. Po San Francisko turėjau dar ne vieną jungiamąjį skrydį, užtrukau kelyje 36 valandas... Miriau iš nuovargio. Praktiškai nebuvau miegojęs, o jau kitą dieną turėjau vaidinti E.Vėlyviui. Tiesa, per likusį penkių dienų viešnagės Lietuvoje laiką komanda man aprodė Vilnių, Gedimino pilį, nusivežė į Belmontą, valgydino ir kitaip rūpinosi (šypsosi). Vėliau jie man pasiūlė kontraktą, tad aš sugrįžau.
 |
| Gilas Darnellis |
Ankstesnėse nuotraukose jūsų šukuosena kitokia. Šviesiai nusidažėte plaukus dėl šio vaidmens?
Taip. Pradėjau žilti būdamas 25-erių, visuomet dažiau plaukus šviesiai. Kartą mano agentas Amerikoje pasakė, kad privalau nueiti pas Jennifer Aniston plaukų stilistą. Šis vos mane pamatęs pasiėmė mašinėlę ir nuskuto galvą, sakydamas, atsikratykime šitų baisių plaukų. Atrodžiau visiškai kitaip. Susimokėjau 250 JAV dolerių už tai, kad mane nuskuto (juokiasi). Kita vertus, visiškai pasikeičiau ir man tiko, tad negaliu skųstis. Nuo tada nebeslepiu savo žilų plaukų, tarsi koks George‘as Clooney, kuriam žilė tik teikia žavesio.
Bet pasitaiko jus ir painioja su George‘u Clooney...
Ne tas žodis! Kasdien Los Andžele prie manęs prieina žmonės ir teiraujasi, ar aš kartais ne G.Clooney. Kai kurie net pristabdo automobilius, kad galėtų geriau įsižiūrėti. Arba šnibždasi man už nugaros: „Pažiūrėk, ten George‘as Clooney.“ Tai varo mane iš proto. Negaliu to pakęsti.
Kokie jūsų santykiai su kitais „Flight Redirected“ aktoriais, ar su kuo nors buvote pažįstamas anksčiau?
Ne, nepažinojau nė vieno. Esu matęs Scotą Williamsą filme, kažkada pirmąsyk keliaudamas į JAV buvau gavęs Vinnie Joneso numerį, bet niekuomet jam nepaskambinau. Dabar visi susibičiuliavome, esame tikrai artimi.
Drauge žiūrėjote Londono olimpiados atidarymą, ar stebite sportininkų pasirodymus ir toliau?
Aš domiuosi olimpiada. Tėtis visuomet mane mokė siekti aukščiausių rezultatų ir būti geriausiu. Būdamas 15-os žaidžiau tenisą, bet supratau, kad nebūsiu geriausias pasaulyje, tad ėmiausi žolės riedulio. Norėjau patekti į olimpinę rinktinę. Iki tol nebuvau nė lietęs lazdos. Iškeliavau į Australiją, kur puikios sąlygos šiam sportui, žaidžiau geriausiame klube, bet turbūt netikėjau, kad galiu patekti į olimpiadą. Galėjau puikiai bėgti, bet kažkas nesusiklostė. Aš sportininkais žaviuosi labiau nei aktoriais. Žinau, kaip pragariškai sunkiai reikia dirbti, kad galėtum žaisti nacionalinėje rinktinėje, o dar sudėtingiau patekti į olimpines žaidynes. Žinau, kad net 10-as atplaukęs vyras, net ir nepatekęs į finalą, yra velniškai geras plaukikas. Pats mėginau būti toks geras.
O ar girdėjote apie Lietuvos „auksinę“ mergaitę Rūtą Meilutytę?
Žinoma, ta 15-metė mergina atrodė tokia nustebusi patekusi į finalą. Ir ji laimėjo. Seku sporto žinias, taip pat man labai patinka Ričardas Berankis, jis puikus tenisininkas, manau, jis vieną dieną taps Rogeriu Federeriu, kuris yra mėgstamiausias mano sportininkas. Tik labai juokinga, kad „Berankis“ lietuviškai reiškia žmogų be rankų, o jis žaidžia tenisą (juokiasi).
 |
| Pauliaus Makausko nuotr./Gilas Darnellis viešajame Vilniaus transporte |
Papasakokite šiek tiek daugiau apie savo herojų Johnny?
Mes tokie britų vyrukai, visiškai praradę viltį. Mano herojus galvoja, kad yra geriausias, jis labai pasipūtęs. Dėl jo kiekvieną rytą privalau nusiskusti kojas, nes jis mano, kad yra superkietas. Man regis, iš pradžių filmas buvo pavadintas „Buletproof plan“ (liet. „Neperšaunamas planas“), nes britų ketvertukas yra viską puikiai sumanęs – pavogti pinigus ir išsinešdinti į Malaiziją. Bet dėl ugnikalnio Islandijoje atsiduriame Lietuvoje ir čia viskas verčiasi aukštyn kojomis. Mano herojus sutinka gražuolę merginą, o ši jį nuogą prirakiną prie radiatoriaus. Vėliau mane aptinka nusikaltėliai, tad esu priverstas išrauti radiatorių ir juo dangstytis.
Jums įprasta lakstyti po gatves nuogam? Esate tai daręs anksčiau?
Londone vaidinau spektaklyje, kuriame vaidinau striptizo šokėją, tad 6 mėnesius kiekvieną naktį nusirengdavau ant scenos. Praktiškai dirbau striptizo šokėju, nusirengdavau visiškai viską. Žinoma, tai ne bėgiojimas gatvėje ar stovėjimas nuogam autobuse, bet irgi patirtis. Bėgioti tik su kojinėmis gatve ne taip jau malonu, juolab bėgti tenka ne kartą ir ne du, o dešimtis, tad turiu daug fiziškai treniruotis. Kartais pabėgioju Vingio parke.
Taigi jums nesvetima nusirengti, tačiau bėgiodamas Vilniuje filmavimų metu prisidengiate ne tik radiatoriumi, bet ir kojine... Koks jos dydis?
Koks jos dydis? O Dieve! (juokiasi) Tiesą sakant, džiaugiuosi, kad turėjau tą kojinę, nes priešingu atveju nuo stogų mus gaudę paparacai būtų turėję mano nuogo nuotraukas ir jos mane persekiotų visą gyvenimą.
Lietuviškame filme retai darbuojasi tokia gausi ryškių užsienio aktorių kompanija, kaip E.Vėlyviui pavyko jus prisikviesti?
Scenarijus buvo toks geras, kad negalėjome atsisakyti. Aš turiu prodiuserinę kompaniją ir esu skaitęs daugybę scenarijų, o šis yra neįtikėtinas ir labai juokingas. Juolab galimybė dirbti kitoje šalyje du mėnesius išties žavi (šypsosi).
