Jau 15-ka metų esate mados fotografas, kodėl nusprendėte prisidėti prie projekto „The SCAR“?
Prisipažinsiu, kad iš pradžių labai nenorėjau dalyvauti šiame projekte. Buvau blaškomas abejonių. Norėjau, kad nuotraukos būtų atviros, jautrios ir neapdirbtos, tačiau supratau, kad tos moterys nori būti įamžintos gražiai. Šios moterys jau daug kentėjo, matė ir šilto, ir šalto, todėl norėjau joms atsilyginti už patirtas negandas. Norėjau savo nuotraukomis paliesti visuomenę, kuri kartais net nenutuokia apie problemą: mūsų visuomenėje kovojant su krūties vėžiu yra rengiamos įvairios akcijos, jų simboliu tampa rožinis kaspinas, yra padavinėjami pliušiniai meškiukai, tačiau tai yra tik fasadas.
Kada pradėjote fotografuoti projektui ir kiek laiko užtruko įamžinti moteris?
Fotografuoti projektui „The SCAR“ pradėjau prieš šešerius metus. Projektas jau yra baigtas, tačiau vis papildau jį naujomis fotografijomis. Daugelis moterų, kurios įamžintos mano nuotraukose, pasveiko, tačiau kai kurios neišgyveno. Visą tą laiką, kol jos sirgo, aš jas fotografavau, iki tos dienos, kol jos paliko šį pasaulį. Nors būnu padaręs daug nuotraukų, tačiau visada dedu pačią paskutinę.
Kiek moterų, kurias nufotografavote, neišgyveno?
Kiek žinau, keturios. Labai gaila, tačiau einant metams vis daugiau ir daugiau moterų palieka šį pasaulį nebesugebėdamos kovoti su liga. Statistiškai 10 proc. visų moterų, sergančių krūties vėžiu, pralaimi kovą su liga.
Šiame projekte jūs nufotografavote 100 moterų. Ar jos atvykdavo pas jus įsiamžinti, ar atvirkščiai?
Kai kurios atvykdavo pas mane į studiją Niujorke. Jei jos negalėdavo susimokėti kelionės išlaidų, aš joms jas padengdavau, buvo ir tokių atvejų, kad jos negalėjo atvykti, todėl aš pats keliavau su įranga.
Ar jūsų modeliai buvo vien tik iš Amerikos?
Ne, buvo ir iš kitų šalių. Fotografavau moteris iš Australijos, Meksikos, Italijos, Brazilijos, Indijos ir kitų šalių.
Jūsų fotografuotų moterų amžius vyrauja tarp 18 ir 35 metų. Kodėl nefotografavote vyresnių moterų?
Net 99 proc. žiniasklaidos dėmesio sulaukia moterys, kurioms daugiau kaip 40-imt. Projektas „The SCAR“ labiau yra orientuotas į jaunesnes moteris. Vien tik JAV per metus krūties vėžiu suserga 11 tūkst. jaunų moterų. Pasauliniu lygiu šis skaičius yra dar didesnis.
David Jay/The SCAR Project nuotr./Sara B |
Vidutiniškai, kiek laiko praleisdavote fotografuodamas vieną modelį? Kiek reikėdavo padaryti nuotraukų, kad atsirinktumėte vieną pačią geriausią?
Kiekviena fotosesija trunka nuo vienos iki keturių valandų. Kartais pasiseka, kad iš pirmų kelių kadrų padarai pačias geriausias nuotraukas, tačiau kartais prireikia šimto kartų, kad išgautumei tai, ką nori, ką turi susikūręs savo galvoje. Kartais po ilgų valandų norisi sviesti fotoaparatą į žemę ir pasiduoti. Tada pradedi kaltinti save, kad nesugebi, kad kiti, padaro gerą nuotrauką, o tau nepavyksta to padaryti.
Ar kada buvote šokiruotas dirbdamas prie projekto „The Scar“? Galbūt įvyko kas nors, kas įstrigo į atmintį fotosesijose?
Manęs jau niekas nešokiruoja gyvenime. Nepamirštamas momentas? Manau, tuomet, kai fotografavau raudonplaukę Sarą, nuotraukoje ji įamžinta verkianti. Fotosesija vyko be jokių problemų, mes ją nufotografavome, buvome patenkinti rezultatais. Pradėjome kelti nuotraukas į sistemą ir pakviečiau ją pažiūrėti rezultato. Ji stovėjo tylėdama ir pradėjo verkti, aš irgi. Tuomet atsistojau ir pasakiau: „Dabar mes pradėsime fotografuoti.“
Ar manote, kad jūsų padarytos nuotraukos gali ką nors sukrėsti ir galbūt sukelti neigiamų jausmų? Ar jūsų tikslas buvo sukelti reakciją?
Taip, mano siekis buvo priversti žiūrovą pasijusti nejaukiai. Tokios nuotraukos priverčia mus akis į akį stoti su savo baimėmis, mirtimi, santykiais ir panašiai. Realybė niekada nėra graži, todėl tai ir vadinama realybe. Projektas tarsi kviečia prabilti apie temą, kuri galbūt nėra labai maloni ir graži.
David Jay/The SCAR Project nuotr./Sylvia |