Prieš kelionę į Lietuvą „Hurts“ vokalistas Theo Hutchcraftas (jis, beje, nuo pavasario susitikinėja su žaviąja Dita Von Teese, – aut. past.) portalui Žmonės.lt iš Vengrijos papasakojo, kodėl mėgsta vasaros festivalius, vilki kostiumą net įprastomis dienomis ir atlieka melancholiškas dainas.
Kartą jau buvote Lietuvoje, kokie liko prisiminimai ir ar laukiate pasirodymo Palangoje?
Šiuo metu esame Vengrijoje, „Sziget“ festivalyje, bet labai laukiame, kol keliausime pas jus. Žinote, koncertas Kaune buvo antrasis grandiozinis pasirodymas per grupės „Hurts“ karjerą, tad visuomet jį prisiminsime. Manau, tai buvo vienas geriausių mūsų kada nors turėtų koncertų. Kita vertus, tai mums buvo savotiška staigmena – niekada nebūtume pagalvoje, kad mūsų taip laukia šalyje, kurioje lankomės pirmą kartą. Tai buvo ypatingas jausmas. Šįkart įdomu bus dar ir dėl to, kad pasirodysime paplūdimyje.
 |
| Koncerto akimirka |
Ar jums įprasta koncertuoti tokiose vietose? Gal ir pats šoksite į Baltijos bangas?
Na, iki šiol paplūdimyje pasirodėme kartą ar du. Viena iš jų – Balio saloje, Indonezijoje. Išsimaudyti pačiam Baltijos jūroje? Kodėl gi ne! Jei bus taip karšta kaip šiandien Budapešte, manau, galėčiau.
Vadinasi, esate vasaros festivalių mėgėjas?
Tikrai taip. Man jie labai patiko ir kai buvau jaunesnis. Tai puikus laiko leidimas, ypač kai geras oras ar gali apsilankyti įdomiose šalyse.
Viename interviu esate sakęs, kad labiausiai atsidavę „Hurts“ gerbėjai gyvena Rytų Europoje, ar vis dar taip manote?
Žinoma, Lietuva yra akivaizdus to įrodymas, žmonės mūsų ten laukė taip, kaip nė nesitikėjome. Gerbėjai karštai mus palaiko ir Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje. Iš pradžių mums buvo keista, tačiau žmonės šiose šalyse labai šilti ir mums gera būti su jais.
Jau kurį laiką darbuojatės prie savo naujojo, antrojo albumo. Papasakokite apie jį plačiau?
(Juokiasi) Dirbame prie jo jau ilgokai, po to kai baigėme koncertinį turą praėjusiais metais. Tačiau daug koncertuojame ir susikaupti ties nauju albumu nelengva. Žinoma, jis bus gerokai kitoks nei pirmasis „Happiness“, patys jaučiamės ūgtelėję. Kol kas negaliu pasakyti, kada baigsime darbus. Jau nemažai padarėme, bet kol kas galiu pasakyti tik tiek – vieną dieną jis bus baigtas. Tikėkimės, gana greitai.
Esate giriami už stilių, visuomet esate pasitempę, kostiumuoti. Gal vieną dieną imsite ir pasikeisite sceninį įvaizdį?
Nežinau, gali būti. Tiesą sakant renkamės tokius drabužius, su kuriais gerai jaustumėmės. Tačiau viskas keičiasi ir negali žinoti…
Didelė dalis mūsų senosios kūrybos buvo parašyta tada, kai mes buvome išties nelaimingi, neturėjome pinigų, neturėjome vilties. Tos dainos jausmingos, nes tuo metu tikrai taip jautėmės. Šiaip esame normalūs žmonės.
O kaip atrodote už scenos ribų? Esate žurnalui „GQ“ sakęs, kad niekuomet neišeitumėte į Londono gatvę su paplūdimio šlepetėmis...
(Juokiasi) Už scenos ribų atrodome taip pat, kaip ir ant scenos. Man keista, kodėl daug žmonių tuo stebisi. Žmonės, patikėkite, turime tik tuos drabužius ir kitų neturime, tad neturime ir pasirinkimo (juokiasi).
Daliai klausytojų atrodote gana liūdnas duetas, nes atliekate tik melancholiškas, skausmo persunktas dainas, bet juk nesate visuomet liūdni?
Rašome muziką tam, kad išlaisvintume šią dalį savęs. Visi žmonės kartais būna liūdni. Mums natūraliausia kurti jautrią, melancholišką muziką. Kaip žmonės nesame visuomet depresyvūs ir apgailėtini (juokiasi). Kaip ir visi – kartais mes liūdni, o kartais labai linksmi. Didelė dalis mūsų senosios kūrybos buvo parašyta tada, kai mes buvome išties nelaimingi, neturėjome pinigų, neturėjome vilties. Tos dainos jausmingos, nes tuo metu tikrai taip jautėmės. Šiaip esame normalūs žmonės.
Na ir pabaigai paatviraukite – visi žmonės turi trūkumų, kurių savyje nemėgsta. Koks jūsiškis?
Vaje… Sunkus klausimas. Man atrodo, kartais aš tikrai per daug kalbu (juokiasi). Manau, visi mano pažįstami su tuo sutiks.
