„Kinai mano, kad aitvarų skraidinimas padeda būti sveikesniems. Pavasarį atšilus orams jie į padangę leidžia šiuos „drakonus“ ne tik pasižaidimui. Tikima, kad, atkraginus galvą ir iš nuostabos net išsižiojus žiūrint į padangę, iš kūno lengviau išeina per žiemą jame susikaupusi tamsioji energija“, – susirinkusiems Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto auditorijoje aiškino Lu Tiezhi.
Kinija – aitvarų tėvynė. Rašytiniuose šalies šaltiniuose šis skraidantis daiktas paminėtas prieš 2400 metų. Tai buvo pirmiausiai karo tikslams naudotas įtaisas. Yra net duomenų, kad aitvarais į orą keldavo žmonės.
Imperatoriaus aitvarininkų tradicijas tęsiantis meistras aitvarų skraidinimo poveikį sveikatai paaiškino be mistikos – atlošus galvą ir sekant aitvaro skrydį kitaip dirba žmogaus kaklo slanksteliai, kurie pastaruoju metu dažniausiai įpratę laikyti mūsų galvas panarintas prie kompiuterių.
Meistro pasakojimą iš kinų kalbos į lietuvių vertusi Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto administratorė Vilma Šniukštaitė šį penktadienį 17 val. ateiti prie Baltojo tilto kvietė visus aitvarų skraidinimo mėgėjus – nesvarbu, kokius skraidūnus jie turi: „Svečiui įdomu, kokios mūsų aitvarų konstrukcijos ir jų skraidinimo tradicijos. Jis maloniai nustebo, kai į kvietimą mokytis gamintis aitvarus sostinėje ir Kaune rinkosi dešimtys susidomėjusių žmonių.”
Imperatoriaus aitvarininkų tradicijas tęsiantis meistras aitvarų skraidinimo poveikį sveikatai paaiškino ir be mistikos – atlošus galvą ir sekant aitvaro skrydį aktyviai dirba žmogaus kaklo slanksteliai, kurie pastaruoju metu dažniausiai įpratę laikyti mūsų galvas panarintas prie kompiuterių. Tokia kaklo mankšta pagerina kraujotaką, stabdo kaklo kraujagyslių kalkėjimą.
Tačiau Lu Tiezhi į Lietuvą atvyko ne diegti naujo sveikatinimo būdo, o pasakoti apie Kinijoje gilias tradicijas turinčius aitvarus. Mūsų supratimu, jis – tautodailininkas.
„Pekino imperatoriaus rūmuose susiliejo dviejų aitvarų meistrų Sju ir Ma stiliai. Pirmasis iš bambuko lazdelių ir šilko kūrė lengvas, bet tvirtas konstrukcijas, o kitam labiau rūpėjo, kad padangėje pleventų grožis. Taip atsirado išskirtiniai Pekino aitvarai, kurie forma ir piešiniais skiriasi nuo gaminamų kituose šalies regionuose“, – sakė svečias.
Fotografo darbas Lu Tiezhi 1984 metais suvedė su aitvarų meistru, kuris buvo paskutinio Kinijos imperatoriaus rūmų aitvarininko mokinys. Dabar oficialiai šis vyras vadinamas vieninteliu Pekino imperatoriškųjų aitvarų gamybos tradicijų tęsėju ir, kaip pats prisipažino, dar neturi tikro mokinio.
„Tėvai mano apsisprendimą keisti fotografo darbą į bambuko lazdelių lankstymą ir piešimą ant šilko vertino neigiamai. Bet žmona nepasmerkė. O mokytojas, kurio paslaptis perprasti reikėjo trejų metų, iš karto pasakė, kad šis užsiėmimas man turtų neatneš, tačiau duonos tikrai turėsiu“, – apie netikėtą gyvenimo posūkį pasakojo Lu Tiezhi.
Dabartine savo dalia jis džiaugiasi, nes aitvarai Lu atvėrė pasaulį. Meistras pagal valstybinę Kinijos kultūros tradicijų sklaidos programą važinėja po pasaulį ir užsieniečiams pasakoja apie aitvarų gamybą ir reikšmę savo šalyje. Lietuvoje jis vieši Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto kvietimu. Prieš tai lankėsi Lenkijoje, Poznanės universitete.
Meistro pasakojimus iš kinų kalbos į lietuvių vertusi Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto administratorė Vilma Šniukštaitė po užsiėmimų visus kvietė birželio 1-ją, 17 val. ateiti prie Baltojo tilto Vilniuje.
„Laukiame visų aitvarų skraidinimo mėgėjų – nesvarbu, kokius skraidūnus jie turi. Svečiui taip pat įdomu, kokios mūsų aitvarų konstrukcijos ir jų skraidinimo tradicijos. Jis maloniai nustebo, kai į kvietimą mokytis gamintis aitvarus sostinėje ir Kaune rinkosi dešimtys susidomėjusių žmonių”, – sakė V. Šniukštaitė.
Kai apie kinų meistro patarimą gerinti sveikatą leidžiant aitvarus papasakojau akių gydytojai, ši net rankomis suplojo.
„Ir akių raumenims tai puiki mankšta. Juk visą dieną spoksome į prieš nosį pastatytą kompiuterio ekraną. Netoli ir televizoriuje mirgantys vaizdai. O stebint aitvarą, akis jau reikia kitaip „nustatyti“. Kiekvienam prie kompiuterio sėdinčiam pacientui dabar rekomenduosiu nusipirkti ar pasidaryti aitvarą ir kuo dažniau eiti jį skraidinti“, – sakė gydytoja.
