„Fabelmanai“ yra nuginkluojančiai, kartais net skausmingai intymus filmas apie šeimą, modeliuotą pagal pačius Spielbergus. Tai – autoriaus portretas kaip jauno vyro, be to, filmas pasakoja apie sužydinčią santuoką. Sammy Fabelman, kurį paauglį vaidina Gabrielis LaBelle – vienintelis sūnus ir vyriausias Mitzi (Michelle Williams) ir Burto (Paul Dano), kurie XX a. 6 dešimtmetyje išsikrausto iš Niu Džersio į Arizoną, o tada į Šiaurės Kaliforniją, vaikas. Sammy atranda trauką kinui – filmuoja filmus namuose, mokykloje ir su savo berniukų skautų būriu, tačiau kartu ir ima pastebėti Mitzi prastėjančią emocinę būseną ir Burto nesugebėjima su ja tvarkytis.
Filmo scenarijaus autorius – Tony Kushneris, S.Spielbergo bendradarbis filmuose „Miunchenas“, „Linkolnas“ ir „Vestsaido istorija“. „Fabelmanai“, pasirodysiantys kinuose jau šį savaitgalį, nuveda Spielbergą į dar nepažintą tematinę teritoriją. Kalbėjausi su juo šį mėnesį vaizdo skambučio pagalba apie jo kelionę į savo paties praeitį, taip pat apie dabartį ir filmų ateitį. Pokalbis buvo redaguotas ir sutrauktas.
„Fabelmanai“ pasakoja apie istoriją, su kuria jūs, savaime suprantama, gyvenote ilgą laiką. Man įdomu, kas paskatino ją iškelti į paviršių.
Paskata rimtai pagalvoti apie šios istorijos atpasakojimą filme neatsirado iki pat pandemijos.
Kai prasidėjo pandemija, kai kurie mano vaikai atskrido iš Rytinio kranto ir apsigyveno savo senuosiuose kambariuose, o Kate (Capshaw, jo žmona) ir aš susigrąžinome daug savo šeimos. Buvo sunku nebeiti į darbą. Režisavimas yra socialinė veikla ir aš esu labai pripratęs bendrauti su žmonėmis kiekvieną dieną. Man buvo sunku prisitaikyti prie „Zoom“ pasaulio.
Turėjau savo rankose daug laiko. Mėgau įsėsti į automobilį ir ištisas valandas važinėtis – per visą Los Andželą, iki pat Ramiojo vandenyno kranto greitkelio, į Kalabasą, į Twentynine Palms. Tai man davė daug laiko pagalvoti apie tai, kas dėjosi pasaulyje.
Pradėjau galvoti, kokia yra viena istorija, kurios dar nepapasakojau, bet labai supyksiu ant savęs, jei taip ir neprisiruošiu. Visada grįždavau prie to paties atsakymo – tai istorija apie mane suformavusius metus nuo septynerių iki aštuoniolikos.
