„Galite sunaikinti miestą. Bet Ukrainos sunaikinti negalite“, – vaizdo įraše sako Monika Liu.
„Atvirukai iš Ukrainos“ klipe Lietuvos atstovė „Eurovizijoje“ pasakoja apie Mantą Kvedaravičių, kuris paaukojo gyvybę tam, kad pasaulis išvystų, kas vyksta Mariupolyje.
„Mariupolis 2 yra pirmasis dokumentinis filmas, kuris buvo filmuojamas Rusijos kare prieš Ukrainą. Jis ne tik apie destrukciją ir tūkstančius taikių piliečių tragiškų mirčių. Jame atskleidžiamas Mariupolis toks, koks buvo visada – spalvingas ir nesunaikinamas. Kaimynai kalba, stovėdami šalia susprogdinto pastato, gamina maistą, kol raketos skraido virš jų galvų, – kalbėjo Monika. – Kad pasaulis išvystų gyvenimą tokiomis sąlygomis, Mantas Kvedaravičius paaukojo savo gyvybę. Rusų kariai pagrobė jį ir nušovė, kai Mantas bandė išvažiuoti iš Mariupolio. Bet nuotraukos, kurias jis padarė, tapo nenuginčijamu įrodymu.“
„Atvirukai iš Ukrainos“ – Ukrainos instituto projektas, kuriame dalijamasi sunaikintų Ukrainos kultūrinių ir istorinių objektų istorijomis. Pasinaudojant USAID parama, buvo sukurta bendra duomenų bazė, kurioje pateikiama informacija apie 100 paminklų ir kurioje pasaulis gali pamatyti žalos mastą ir perskaityti kiekvieno iš jų istoriją ukrainiečių ir anglų kalbomis.
Projekto komanda ragina visus dalytis Ukrainos kultūros naikinimo istorija, platinti atvirukus socialiniuose tinkluose ir siųsti juos draugams užsienyje, kad pasaulis sužinotų tiesą apie tyčinį Rusijos vykdomą Ukrainos kultūros paveldo niokojimą.
Šių metų pavasarį žinia apie Ukrainos miestą Mariupolį skriejo per pasaulį. Per 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusią plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą, Rusijos kariuomenė, bandydama užimti miestą, griebėsi išdegintos žemės strategijos. Tai reiškė, kad į civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą buvo kėsinamasi kvartalas po kvartalo. Taip pasaulis sužinojo apie Mariupolį, dabar jau subombarduotą, išniekintą, beveik išnykusį miestą.
Tačiau prieš šią niokojančią invaziją Mariupolis turėjo visiškai kitokią išvaizdą ir turtingą bei seną istoriją. Ukrainos kazokų kariai miestą įkūrė XVI a. kaip sargybos postą ant Kalmiaus upės kranto. Oficialia Mariupolio įkūrimo data laikomi 1778 m.
Mariupolio pavadinimas, kurį miestas nešioja po 1780 m., reiškia „Marijos miestas“.
XIX a. pradžioje Mariupolis pradėjo eksportuoti produktus į užsienį ir vėliau tapo pripažintas pietų Ukrainos metalurgijos centru. 1933 m. „Azovstal“ gamykla pagamino pirmąjį ketų. Ukrainos nepriklausomybės metais jis tapo nacionaline metalurgijos sostine. Mariupolis, kuriame gyvena beveik pusė milijono gyventojų, 2002 m. buvo pripažintas geriausiu Ukrainos miestu pagal visuomenės gerovę.
Per 2014 m. Rusijos karinę invaziją į Ukrainą Mariupolis buvo okupuotas. Bet Ukrainos pajėgos greitai išvadavo miestą. Mariupolis išreiškė aiškią ir tvirtą proukrainietišką poziciją. Vėliau, užėmus Donecką, jis tapo klestinčiu ir investicijoms patraukliu Donbaso administraciniu ir kultūriniu centru. Nuo 2022 m., kai Rusija visiškai įsiveržė į Ukrainą, Mariupolį apgulė Rusijos kariuomenė, o pasaulis tapo negailestingų teroro aktų liudininku
Mariupolis buvo katastrofiškai sugriautas: Rusijos pajėgos nužudė dešimtis tūkstančių civilių gyventojų, o mieste neliko nė vieno nepažeisto pastato. Gegužės antroje pusėje paskutiniai Mariupolio gynėjai, įstrigę gamyklos „Azovstal“ teritorijoje, Ukrainos vadovybės įsakymu sudėjo ginklus. Nuo to laiko miestą okupavo Rusija, o Mariupolis tapo pasauliniu karo nusikaltimų prieš ukrainiečius ir ukrainiečių kultūros paveldą simboliu.
