„Aš tiesiog sprogsiu!“ – pareiškė jis.
Gerbėjai, kuriems patiko ši Cage'o versija – to, kuris, atrodo, bet kurią akimirką nori ką nors padegti, – su džiaugsmu išgirs, kad jis ją atgaivina savo naujausiame filme „Nepakeliamas milžiniško talento svoris“. Penktadienį pradėtame rodyti filme jis vaidina Nicką Cage'ą, skolų prislėgtą, emociškai kankinamą savo šiuolaikinio „aš“ versiją, bet jis taip pat vaidina Nicky Cage'ą, nemalonią savo senojo „aš“ kopiją.
Filmas prasideda tuo, kad dabartinis Cage'as, nuskurdęs ir nusivylęs, priima 1 mln. dolerių vertės pasiūlymą vykti į Maljorką ir pasirodyti turtingo superfano, vardu Javi (Pedro Pascalis), kuris galbūt yra narkotikų karalius, gimtadienio vakarėlyje. Javi nori, kad Cage'as bendradarbiautų kuriant filmą ir kartu su juo vartotų narkotikus; CŽV nori, kad Cage'as infiltruotųsi į, jos manymu, Javi narkotikų tinklą ir padėtų išgelbėti pagrobtą Ispanijos politiko dukterį. Cage'as dažniausiai nori gerti ir gulėti baseino dugne. Šis filmas – tai metakomentaras apie filmų kūrimą, laiko tėkmę ir patį aktorių, kai jo praeitis ir dabartis ginčijasi dėl to, kas jis iš tikrųjų yra.
Cage'o idėja buvo sukurti Nicky Cage'ą pagal asmenį, kuriuo jis buvo to seniai įvykusio pasirodymo televizijoje metu. „Tuo metu maniau, kad tai juokinga, gėdinga ir arogantiška“, – sakė jis šį mėnesį duodamas interviu.
Sėdėjome tuščiuose „Park Lane“ viešbučio apartamentuose Niujorke. Cage'as buvo atskridęs iš Naujojo Orleano ir miegojo vos kelias valandas. „Tikrai daugiau nieko panašaus nebedaryčiau“, – sakė jis apie savo išdaigas 1990-aisiais.
