Praėjus septyneriems metams po W.Houston tragiškos mirties, kaip knygoje teigė pati jos autorė, atėjo metas papasakoti apie dainininkės ir jos draugystę. „Pajutau begalinį norą pastovėti už ją ir papasakoti apie šią itin talentingą moterį“, – rašė R.Crawford.
Moterys susipažino paauglystėje – R.Crawford buvo 19, o W.Houston – 17 metų. Naujojo Džersio vaikų stovykloje, kurioje merginos dirbo vadovėmis, dainininkę pamačiusi vėliau jos geriausia drauge tapusi R.Crawford pasakė: „Aš tave apsaugosiu“. Būtent tai ji ir darė kitus du dešimtmečius, W.Houston kylant pasaulinės muzikos žvaigždės laiptais.
„Mes norėjome būti kartu, – sakė R.Crawford. – Tik dviese.“
Tačiau tik dviese merginos pabuvo neilgai. W.Houston fizinę šių romantiškų tarp merginų užsimezgusių santykių dalį nutraukė vos tik ji pasirašė susitarimą su įrašų kompanija. Apie tai savo artimiausiai draugei dainininkė pranešė vieną 1982-ųjų dieną jai padovanodama Bibliją.
„Ji pasakė, kad mes daugiau nebeturėtume užsiimti fiziniais dalykais, nes tai apsunkins mūsų kelionę. Ji sakė, kad jei žmonės apie tai sužinos, jie tai panaudos prieš mus. Tada taip ir atrodė. Aš saugojau tai. Radau paguodą savo tyloje“, – tęsė R.Crawford.
Papildomą spaudimą tylėti moteris jautė ir iš W.Houston šeimos, taip pat jos mamos, gospelo dainininkės Cissy Houston. „Whitney man pasakojo, kad jos mama sakė, jog būti tokioms artimoms dviems moterims nėra natūralu. Bet mes buvome tokios artimos“, – atviravo dainininkės bičiulė.
Moterų santykiai ir jų itin artimas bendravimas tapo spekuliacijų apie W.Houston lytinę orientaciją priežastimi. Šios kalbos netilo metų metus. R.Crawford teigė su atlikėja apie „etiketes“ nekalbėjusi, jos nesigilino į žodžio „lesbietės“ reikšmę: „Mes tik gyvenome savo gyvenimus ir vylėmės, kad tai tęsis amžinai. (…) Whitney žino, kad aš ją mylėjau ir aš žinau, kad ji mylėjo mane. Mes viena kitai buvome visas pasaulis. Prisiekėme visada būti šalia.“
Šeimos fitneso trenere dirbanti knygos autorė šiuo metu po vienu stogu gyvena su savo partnere, talentų agente Lisa Hintlemann ir dviem jųdviejų įsivaikintomis atžalomis.
Pristatydama šią knygą R.Crawford tikisi galiausiai atskleisti, kokia W.Houston buvo iš tiesų.
„Norėjau atiduoti jai pagarbą ir pasidalyti istorija, kokia ji buvo prieš išgarsėdama, ir tuo pat metu atskleisti apie mūsų draugystę“, – rašė R.Crawford.
