Žinoma, mitai retai kada atitinka tikrovę. Apie Bonnie ir Clyde’ą sklandančios kalbos sukuria romantiškos poros stilingais drabužiais, grėsmingos ir nebijojusios nusižengti įstatymams, policijos nepabūgusios ir gyvenusios prabangoje nuo jos besislapstant, idėją. Tačiau realybė buvo kitokia – retkarčiais nevykusiai, dažnai nerūpestingai Bonnie ir Clyde’as gyveno sunkų, nelengvą gyvenimą, kuriame netrūko apiplėšimų, sužeidimų, pabėgimų per plauką ir žūdynių.
Policijai radus nuotraukas, kuriose garsioji porelė įamžinta kvailiojanti su ginklais, ir taip užkūrus mitus gaminančią, jų reputaciją magiškai pakeičiančią mašiną, Bonnie ir Clyde’as tapo vienomis pirmųjų žiniasklaidos žvaigždžių. Tačiau populiarumu juodu pasidžiaugė neilgai – jų gyvenimas pasibaigė kruvina policijos apgultimi, tačiau net ir tokia dramatiška ir netikėta jų eros pabaiga tik dar labiau padidino legendų blizgesį.
Nors Bonnie ir Clyde’o istorijos ilgaamžiškumas tik įrodo, kokie stiprūs yra mitai ir žiniasklaida, nekreipiant dėmesio į tikrąją jų istoriją, pora ir toliau žavi rašytojus, muzikantus ir filmų kūrėjus. Tačiau pats metas nuleisti šios garsios poros gyvenimą romantizuojančią užsklandą ir atidengti atskleidžiančią tikruosius faktus apie Bonnie ir Clyde’ą.
Išgarsėjo ne dėl to, dėl ko tikėjosi
Didžioji berniuko Clyde’o Barrow'o, gimusio neturtingoje šeimoje, meilė buvo muzika. Jis mėgo dainuoti ir groti sena gitara, pats išmoko groti saksofonu – atrodė, kad jaunuolis sieks tapti menininku. Tačiau vyresnio brolio Bucko bei įtartino šeimos draugo neigiama įtaka paveikė talentingą berniuką ir jis, vietoje to, kad mokytųsi naujų dainų, mokėsi, kaip nuvaryti automobilius.
Muziką vaikystėje mylėjo ir mažoji Bonnie Parker. Ne ką mažiau jai patiko ir scena. Mergaitė dalyvaudavo grožio konkursuose ir talentų šou, kuriuose atlikdavo garsiausius Brodvėjaus ar kantri muzikos hitus. Ji taip pat buvo didelė filmų gerbėja ir pati norėjo kada nors suvaidinti didžiajame ekrane. Draugams ji pasakodavo, kad jos vardą jie kada nors tikrai pamatys spaudoje.
Bonnie ir Clyde’as, žinoma, išgarsėjo, bet ne dėl to, dėl ko tikėjosi. Kaip svajojo, Bonnie pasirodė ekrane, bet ne kaip Holivudo žvaigždė, o ieškoma nusikaltėlė žiniose, spaudoje dažnai mirgėjo ir jų vardai. Nors dėmesiu garsi pora mėgavosi, dažniau jis jų gyvenimą apsunkindavo nei palengvindavo, mat padidėjo tikimybė, kad nusikaltėliai gali būti atpažinti.
Tačiau dar vaikystėje gimusių svajonių Bonnie ir Clyde’as neapleido – poros pavogtuose automobiliuose policija rasdavo Bonnie filmų žurnalų, o Clyde’as visuomet su savimi nešiodavosi gitarą, kol nebuvo priverstas ją palikti automobilyje per susišaudymą su policiją (vėliau savo motinos jis paprašė susisiekti su pareigūnais ir pasiteirauti, ar šie negalėtų instrumento grąžinti). Clyde’as muziką mylėjo, jos klausėsi ir atliko iki pat mirties – automobilyje, kuriame buvo sušaudyti nusikaltėliai, rastas vyrui priklausęs saksofonas.
Daug laiko bankų plėšimams neskyrė
Filmuose Bonnie ir Clyde’as dažniausiai vaizduojami kaip didžiausi finansinių institucijų priešai, aršūs bankų plėšikai. Tačiau šis faktas labai atitolęs nuo tikrovės, mat per ketverius nusikaltimų vykdymo metus šis duetas apiplėšė mažiau nei 15 bankų, kai kuriuos jų daugiau nei kartą. Nepaisant didelių pastangų praturtėti ne pačiu gražiausiu būdu, įprastai jie pabėgdavo su labai menku grobiu (kartą, kaip rašo Biography.com, jų laimikis siekė vos 80 dolerių).
Keli sėkmingi bankų apiplėšimai, siejami su Bonnie ir Clyde’u, dažniausiai buvo įvykdyti Clyde’o ir jo padėjėjo Raymondo Hamiltono. Bonnie kartais pavairuodavo automobilį, kuriuo visi sprukdavo iš įvykio vietos, tačiau pačiame apiplėšime dalyvaudavo retai.
Bankų saugyklų ištuštinimas – sudėtingas uždavinys, kurį tik dviese Bonnie ir Clyde’as įveikti ryždavosi retai. Dažniau jų taikiniu tapdavo maisto prekių parduotuvės, kuro kolonėlės, kur rizika būti sugautam yra mažesnė ir lengviau pasprukti. Deja, „laimikis“ iš šių vietų būdavo mažas, tad nusikaltimus vykdyti tekdavo dažniau, dėl ko policijai tapo lengviau perprasti jų veiklą, o patiems nusikaltėliams – sunkiau išbūti ilgai vienoje vietoje.
Bonnie cigarų nerūkė
Žinomiausioje Bonnie nuotraukoje jį pozuoja laikanti pistoletą, koją atrėmusi į „Ford“ automobilio bortą, ir įsikandusi cigarą. Šios fotografijos akivaizdžiai buvo darytos kaip pasilinksminimas. Nuotraukos buvo rastos neišryškintos apleistoje gaujos slėptuvėje Misūryje. Kitame šios fotosesijos kadre Bonnie pozuoja į Clyde’ą įrėmusi šautuvą.
Šios nuotraukos ir Bonnie eilėraščiai, rasti drauge su jomis, ypač stipriai prisidėjo prie poros išgarsėjimo. Visos šalies laikraščiai pirmuosiuose savo puslapiuose išspausdino pirmąją iš minėtų nuotraukų, iš ko gimė mitas, jog moteris – stipri rūkalė, kai iš tiesų tai tebuvo paprasčiausia suvaidinta fotografija.
Tačiau, pasirodo, Bonnie mėgo viskį, tai patvirtino ir keli to meto liudininkai, matę moterį neblaivią viešose vietose. Clyde’as alkoholio vengė, mat buvo įsitikinęs, kad jiems bet kada gali tekti sprukti nuo policijos, todėl jis privalėjo išlikti budrus.
Bonnie buvo ištekėjusi, bet ne už Clyde’o
Ne daugelis žino, kad Bonnie ištekėjo būdama 16-kos už Roy’aus Thorntono, gražuolio bendraklasio. Nuspręsti tekėti jaunai merginai nebuvo sunku – jos tėvas miręs, o motina sunkiai dirbo fabrike. Didesnių planų, išskyrus dirbti padavėja ar kambarine ji neturėjo, todėl santuoka atrodė logiškas sprendimas.
Tačiau vedybinis gyvenimas buvo siaubingas. Bonnie nežinant, Roy’us buvo neištikimas ir dar vagis, dažnai dingdavo, o namo grįždavo girtas ir dar keldavo prieš ją ranką, dėl ko Bonnie naktis leisdavo pas savo motiną. Galiausiai Roy’us penkeriems metams atsidūrė už grotų. Apie žmonos mirtį Clyde’o kompanijoje jis išgirdo dar kalėdamas.
Bonnie mirė ant rankos mūvėdama vestuvinį žiedą. Skyrybos žinomai bėglei nebuvo įmanomos.
Bonnie ir Clyde’as turėjo išskirtines eisenas
Apkaltintas automobilių vagystėmis ir parduotuvių apiplėšimais, taip pat vienu pabėgimu iš kalėjimo, 1930-aisiais Clyde’as buvo nuteistas 14 metų praleisti Eastham kalėjime, žiauriai pagarsėjusioje, sunkaus darbo įkalinimo įstaigoje. Dėka jo motinos, Clyde’as kalėjime išbuvo tik pusantrų metų – dėl moters laiškų Teksaso gubernatoriui, nusikaltėlis buvo paleistas lygtinai. Tačiau per tuos 17 už grotų praleistų mėnesių Clyde’as buvo marinamas badu, mušamas apsauginių ir prievartaujamas kito kalinio (kurį jis galiausiai padūrė, tačiau atsakomybę už tai prisiėmė Clyde’o bičiulis, kalintis iki gyvenimo galo). Nebegalėdamas daugiau viso to kęsti, Clyde’as nusprendė ištrūkti kitokiu būdu – kirviu nusikirto, ar kito kalinio paprašė, kad nukirstų du kairės pėdos pirštus. Tada jis dar nežinojo, kad pakentėjus dar šešias dienas bus įgyvendintas vienas iš daugybės jo motinos prašymų jį paleisti.
Poros pirštų netektis visam laikui pakeitė Clyde’o eiseną – jis šiek tiek šlubavo. Be to, ar žinojote, kad automobilį jis vairuodavo su kojinėmis? Batus tekdavo nusiauti, nes niekaip nepavykdavo išlaikyti tinkamo pėdos balanso ant pedalo.
Be batų jis vairavo ir 1933 metų vasarą, kai Bonnie patyrė dar didesnę traumą. Clyde’as, garsėjęs neatsakingu vairavimu, nematė apvažiavimą nurodančio kelio ženklo ir įvažiavo tiesiai į išdžiuvusios upės vagą. Sudužus automobiliui išsiliejo akumuliatoriaus rūgštis, nudeginusi Bonnie dešinę koją. Ji buvo nunešta pas artimiausius ūkininkus, kur tik greito s reakcijos ir kepimo sodos bei raminamojo tepalo dėka pavyko sustabdyti tolimesnį jos odos nykimą.
Kadangi porai ne kartą teko patiems gydytis šautines žaizdas, pavyko išgydyti ir nudegintą koją, tačiau ne taip, kaip tai būtų padarę gydytojai. Liudininkai pasakojo, kad paskutiniais savo gyvenimo metais Bonnie labiau šokinėjo, o ne vaikščiojo, neretai ją ant rankų ar nugaros nešiodavo ir Clyde’as.
Neįprastas gerumas?
Nuolat besislapstydami, Bonnie ir Clyde’as niekada negalėjo atsikvėpti, mat tikimybė, kad bus atpažinti kasdien vis didėjo. Pranešus policijai apie visoje šalyje ieškomus nusikaltėlius, išaugdavo kita tikimybė – kad jie įvykdys kažką kruvino. Taip jau buvo nutikę ne kartą. Įspraustas į kampą, kad išvengtų kalėjimo, Clyde’as nužudydavo bet kokį jam pasimaišiusį, į jį keistai pažiūrėjusį žmogų. Taip mirė net 14 asmenų.
Jei būdavo įmanoma, Clyde’as žmogų pagrobdavo, kartais tai būdavo policininkas, pasprukdavo drauge su juo ir tada pagrobtąjį paleisdavo kažkur pakeliui. Vieną kartą neginkluotai aukai jis net davė pinigų, kad šis galėtų grįžti namo.
