Pristatydamas filmą aktorius pastaruoju metu daug pasakojo apie tai, kodėl jis ėmėsi šio projekto, kuo jį suintrigavo Dž.Belforto biografija ir kodėl režisierius Martinas Scorsese nenustoja jo stebinti.
L.DiCaprio ne kartą pripažino, kad perskaitęs Dž.Belforto autobiografinę knygą buvo šokiruotas. Ypač jį nustebino tai, kaip atvirai ir nuoširdžiai autorius pasakoja apie prieštaringą, palaidą ir sunkiai kontroliuojamą savo gyvenimo laikotarpį. Projektui Leonardas pradėjo ruoštis netrukus po knygos pasirodymo, dar 2008 metais, kaip tik pasaulinės finansinės krizės metu. Pasak jo: „Man pasirodė, kad knyga ypač gerai atspindėjo tą visuotinę nuotaiką ir požiūrį į vartojimą, kurie ir lėmė pasaulinės ekonomikos smukimą. Norėjau perkelti šią energetiką į ekraną, o knyga apie tokią įvairialypę asmenybę kaip Belfortas tam tapo puikiu pagrindu.“
Ruošdamasis vaidmeniui, už kurį jau yra apdovanotas „Auksiniu gaubliu“ ir nominuotas „Oskarui“ kaip geriausias aktorius, L.DiCaprio nesitenkino vien daugybe biografinės informacijos apie Dž.Belfortą. Jis praleido daug laiko bendraudamas su pačiu knygos autoriumi. „Bendravau su Belfortu mėnesių mėnesiais. Norėjau suvokti kaip klostėsi jo gyvenimas. Kai esi apsuptas žmonių, kurie klauso kiekvieno tavo žodžio, nepaprastai įsijauti į lyderio vaidmenį. Mano nuomone, Džordanas turėjo ypač aštriai jausti daliai žmonių būdingą potraukį viešpatauti. Jis netgi galėjo turėti savotišką priklausomybę nuo valdžios“, – viename interviu yra sakęs L.DiCaprio.
Leonardas taip pat pažymėjo, kad jo personažo kalbos yra taip puikiai parengtos, kad vaidinti jas buvo pats didžiausias malonumas, koks tik gali tekti aktoriui. Šias kalbas parašė scenaristas Terencas Vinteris (Terence Winter), Lietuvoje daugiausiai žinomas kaip serialo „Sopranai“ scenarijaus autorius. Būtent epizodai, kuriuose L.DiCaprio turėjo vaidinti oratorių prieš minią susižavėjusių žiūrovų, jam paliko didžiausią įspūdį iš viso filmavimo proceso: „Ši minia nenutrūkstamai plodavo ir pritardavo, net tuomet kai tų pačių žodžių jie klausydavosi jau dvidešimtą kartą. Tuomet pasijausdavau lyg tikra roko žvaigždė“.
Nors „Volstrito vilkas“ jau penktasis projektas, kuriame susitinka M.Skorsese ir L.DiCaprio, aktorius nenustoja stebėtis legendiniu režisieriumi: „Mane žavi jo atvirumas viskam, kas nauja. Taip pat laisvumas, kurio jis suteikia ir aktoriams. Martinas nesuvaržo savęs scenarijumi ir tikslia siužeto struktūra. Žinoma, jis visada pasiruošęs filmavimams, tačiau tai, kaip jie vyks, ir ką aktoriai turės įdėti į savo personažus, paaiškėja tik proceso metu. Retai jausdavau tokią kūrybinę laisvę, kaip kuriant šį filmą. Mes lankydavomės beprotiškiausiose vietose ir kiekvieną dieną peržengdavome leistinas ribas. Tie potyriai gniaužė kvapą“.
Bandydamas rasti istorinį atitikmenį filmo gerojui, L.DiCaprio savo personažą palygino su modernių dienų Kaligula, o filme vaizduojamus įvykius įvardino kaip „mūsų laikmečiu atgimusią Romos imperijos kultūrą su visu jos hedonizmu ir fatališkumu“.
Kadangi pagrindinis „Volstrito vilko“ personažas anaiptol nevengė narkotikų, daugeliu mačiusių filmą kilo natūralus klausimas apie paties Leonardo požiūrį į kvaišalus. Kalbėdamas šia tema L.DiCaprio tiesiai pareiškė, kad niekada nėra vartojęs narkotikų. „Šito šlamšto aš prisižiūrėjau dar tuomet, kai buvau vos 3–4 metų, todėl Holivudas man buvo tarsi pasivaikščiojimas parke. Aš eidavau į vakarėlius, o juose būdavo narkotikų. Taip, buvo tam tikra pagunda, bet man nesunkiai pavyko ją nugalėti. Holivudas yra ganėtinai nestabili vieta, kurioje aktoriai stengiasi įsitvirtinti. Didžiausi pavojai tyko jaunų aktorių, kaip tik tuo metu, kai vyksta jų kūrybinis formavimasis. Man teko matyti daugybę žengusių į šį slidų kelią. Nejaučiu jiems nieko kito, tik užuojautą“, – sakė aktorius, „Volstrito vilke“ sukūręs vieną įsimintiniausių vaidmenų per savo karjerą. Jį įvertinti nuo šio savaitgalio galima ir Lietuvos kino teatruose.
