Margrethe Alexandrine Þórhildur Ingrid – toks visas monarchės vardas. Gimusiai 1940-aisiais būsimai karalienei buvo suteiktas ir islandiškas vardas Þórhildur (kartais rašomas kaip Thorhildur), tokiu būdu norint pagerbti ir Islandijos, tuomet dar pavaldžios Danijai, gyventojus. Margrethe gimė Danijos sosto paveldėtojo Fredericko IX ir Švedijos princesės Ingrid šeimoje.
Jos krikštatėviais tapo ne tik seneliai Danijos ir Islandijos karalius Christianas X bei Švedijos karalius Gustavas V, bet ir dar penki abiejų šalių karališkųjų šeimų atstovai.
Tiesa, Margrethe negimė sosto paveldėtoja. Niekas neabejojo, kad šalyje, kur moterys neturėjo sosto paveldėjimo teisės, sostas atiteks vyrui. Tačiau karališkoji šeima augino tik dukteris, o paaiškėjus, kad jos motina negalės turėti daugiau vaikų, buvo nuspręsta pakoreguoti Konstituciją.
Gimusiai 1940-aisiais būsimai karalienei buvo suteiktas ir islandiškas vardas Þórhildur.
Nors tam, kad moterys galėtų pretenduoti į šalies sostą, reikėjo dviejų balsavimų parlamente ir referendumo, didžiulis karaliaus Fredericko ir jo šeimos, o ypač dukterų, populiarumas ir vis labiau auganti moterų vaidmens visuomenėje reikšmė nugalėjo.
1953-iaisiais buvo patvirtinta, kad nesant šeimoje vyriškosios linijos paveldėtojo sostas atiteks vyriausiai dukteriai.
Nors Margrethe studijavo priešistorinę archeologiją Kembridže ir politikos mokslus Orhuso, Sorbonos bei Londono universitetuose, ji savo pašaukimą atrado kitoje srityje.
Nuo 1970-ųjų moteris aktyviai dalyvauja meninėje veikloje. Ji ne tik remia ir globoja menininkus, bet ir pati verčia knygas, tapo, kuria litografijas, iliustracijas knygoms bei kostiumus ir scenografiją.
Karalienės darbų (tekstiles ir dekorą) galima rasti ir Norvegijos bažnyčioje, ir Fredensborgo karališkųjų rūmų koplyčioje, ir Kronborgo pilies koplyčioje, ir Grenlandijos bažnyčioje, ir keleto Danijos miestų katedrose.
Be to, ji gali pasigirti kurianti scenografiją bei kostiumus spektakliams ir baletams. Be to, ji yra filmo apie Hansą Christianą Anderseną „Sniego karalienė“ scenografijos ir kostiumų dailininkė.
Moteris puikiai žinoma ir visiems danams J.R.R.Tolkieno kūrybos gerbėjams. Ji iliustravo danų kalba išleistas „Žiedų valdovo“ knygas. Karalienė taip pat sukūrė iliustracijas daugeliui kitų daniškų knygų, o ypač – pasakų knygoms.
Karalienė, kaip ir visa karališkoji šeima, yra itin mėgstama šalyje. Abu karalienės sūnus į žmonas išsirinko paprastas, o ne kilmingo kraujo užsienietes merginas (škotę, gyvenusią Australijoje, ir prancūzaitę) ir sulaukė visiško motinos palaikymo. Tiesa, prieš vesdamas prancūzę Marie, princas Joachimas buvo vedęs kinų, britų, austrų ir čekų kraujo turinčią Alexandrą, gimusią Honkonge, ir su ja susilaukė dviejų sūnų.
Danijos monarchę gimtadienio proga pasveikino ir Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.
