Vėliau „Phones4U“ įkūrėjęs atkūrė tos siaubingo vakaro įvykius, sudalyvavęs laidoje „Crimewatch“.
Dabar „StokeonTrentLive“ nutarė apžvelgti šiaurinį Stafordšyrą sukrėtusį nusikaltimą, tikintis, kad atsakingi asmenys galiausiai bus patraukti atsakomybėn.
Teigiama, kad diena prieš nusikaltimą buvo visiškai „normali“, jei žodžiu „normali“ būtų galima apibūdinti bet kurią vieno turtingiausių Jungtinės Karalystė žmonių dieną.
Verslo magnatas Johnas Caudwellas, prieš penkerius metus pardavęs „Phones4U“ už 1,5 mlrd. svarų sterlingų, tuo metu su savo tuometine partnere Claire Johnson buvo savo virtuvėje namuose netoli Eklšolo, kuriuose – net 50 kambarių.
Tačiau tą 2010-ųjų lapkričio 1-ąją, tuoj po aštuntos valandos vakaro, poros ramybė buvo sugriauta, kai jie susidūrė su vyru, ant veido užsidėjusiu juodą kepurę. Minėtas asmuo įsibrovė pro apatiniame aukšte esantį langą.
Po kelių akimirkų į namą įsiveržė ir likę gaujos nariai, apsirengę heloviniška apranga ir apsiginklavę laužtuvu, atsuktuvais.
„Buvau toks nustebęs, kad mano pirminė reakcija buvo manymas, jog mūsų patarnautoja iškrėtė pokštą, – prisiminė J.Caudwellas. – Bet kai daugiau vyrų įėjo į kambarį, vienas su atsuktuvu ir kitas su laužtuvu, gyslose ėmė stingti kraujas. Atrodė, lyg būčiau patyręs elektrošoką. Adrenalinas užplūdo mano kūną ir aš iškart nusitaikiau į vyrą su laužtuvu. Iš tiesų negalvojau apie savo veiksmus – buvau režime „veikti arba mirti“. Kai kažkas įžengia į tavo namus su smurtiniu, mirtinu ginklu, tu nežinai, ką jie ruošiasi padaryti tau ar tavo šeimai. Mano automatinė reakcija buvo puolimas.“
Vis dėlto tada nukentėjo pats Johnas.
„Nėriau į priekį, kad juos užpulčiau, ir tuo metu antrasis vyrukas pakėlė į orą laužtuvą ir trenkė juo man per galvą. Tai manęs „neatjungė“ – netekau pojūčių, bet sąmonės nepraradau. Atrodė, kad pakėliau ranką, kai gavau smūgį laužtuvu iš pradžių į vieną alkūnę, o paskui – į kitą. Taigi abi mano alkūnės buvo sužalotos ir nepajudinamos, ir mano galva buvo tokios pat būklės, ir tiesiog apsisukau, o tada jis man trenkė į nugarą. Nukritau ant grindų į kraujo balą. Tada jis suėmė mano rankas už nugaros ir surakino antrankiais.“
Johnas, kuriam po patirtų sužalojimų prireikė kineziterapijos, pridūrė: „Tuo metu jaučiausi visiškai bejėgis. Užpuolikas mane visiškai įveikė. Jie nusviedė mane ant grindų ir supančiojo mano rankas. Kraujas bėgo iš galvos, ant virtuvės grindų susidarė didelė jo bala.“
Po to, kai Johnas buvo užpultas ir sužalotas, nusikaltėliai atkreipė dėmesį į Claire.
„Jie suėmė Claire galvą ir trenkė ją į grindis, o Claire apėmė isterija, nes ji matė, kas man atsitiko, ir visas kraujas liejosi ant virtuvės grindų. Ji rėkė „Kvieskite greitąją, jis miršta.“ Ir, žinoma, aš galėjau mirti, nes kai tau į galvą trenkia laužtuvu, žinai, tai pavojingas ginklas.“
Tuo metu gauja šaukė Claire, kad ji nuvestų juos prie seifo. Ji buvo tempiama po namą už plaukų, kai ji bandė vykdyti jų įsakymus, bet ją apėmė baimė ir isterija.
Nusikaltėliai netgi grasino sužaloti jųdviejų mažametį sūnų, kuris tuo metu buvo namuose, jei Claire nevykdys įsakymų.
Galiausiai du seifai buvo atidaryti ir nusikaltėliai su visais šeimos papuošalais ir neįvardyta pinigų suma pabėgo per namą supančią pievą.
Praėjus kelioms dienoms buvo areštuoti du vyrai iš Mersisaido, tačiau kaltinimai pateikti nebuvo.
Kitais metais, kai saugumas name jau buvo gerokai sustiprintas, J.Caudwellas dalyvavo BBC laidoje „Crimewatch“, kur buvo surengta nusikaltimo inscenizacija. Minėtoje laidoje Johną, jo partnerę ir patarnautoją Sophie suvaidino aktoriai.
„Crimewatch“ buvo atskleistos naujos nusikaltimo užuominos, netgi buvo suimtas vienas asmuo, tačiau dėl nusikaltimo kaltinimai niekam taip ir nebuvo pareikšti.
Policija nusikaltimą apibūdino kaip „profesionaliai įvykdytą“, sakydama, kad jis turėjo būti „gerai suplanuotas“, nes nusikaltėliai žinojo, ko nori, ir kur yra daiktai. Manoma, kad prieš imdamiesi veiksmų jie kurį laiką stebėjo pastatą.
Tarp pavogtų daiktų buvo pagal užsakymą pagamintas vėrinys, „Chanel“ laikrodis su deimantais, „Chanel“ deimantinė apyrankė ir auksinis „Breitling“ laikrodis bei šiek tiek grynųjų pinigų.
„Dėl dalyvavimo „Crimewatch“ į mus kreipėsi policija, nes tai galėjo būti labai naudinga renkant informaciją. Buvo nemalonu iš naujo išgyventi visą patirtį, bet jei tai gali padėti sugauti vagis, tada verta. Aišku, kad atsakingi žmonės būtų sugauti, noriu ir dėl asmeninių paskatų, bet taip pat nenorėčiau, kad ir kiti žmonės turėtų ištverti tai, ką mes išgyvenome“.
Nors J.Caudwello fizinės žaizdos jau seniai užgijo, siaubingas įvykis ilgai išliko atmintyje. Filantropas, kuris dabar daugiausia dėmesio skiria savo labdaringai veiklai, taip pat prisipažino, kad jei būtų turėjęs galimybę, nebūtų bijojęs imtis veiksmų, jog atgrasytų užpuoliką.
„Kaip ir dauguma kaime gyvenančių žmonių, aš laikau šaunamuosius ginklus savo namuose ir, turėdamas galimybę, tikrai būčiau juos panaudojęs savo užpuolikui atgrasyti. Ar būčiau juos nušovęs? Kad apginčiau save ir savo šeimą – nėra jokių abejonių. Kai kūną užplūsta adrenalinas, mintis aptemdo baimė. Jei jūsų ir jūsų artimųjų gyvybei gresia pavojus, darytumėte viską, ką jums reikia.“
69-erių Johnas, kuris šiandien yra šešių vaikų tėtis, taip pat išreiškė savo nusivylimą Jungtinės Karalystės baudžiamosios teisės sistema. Anot jo, bausmės nėra pakankamos, kad atgrasytų nusikaltėlius nuo tokių išpuolių, kokį patyrė jis ir jo šeima.
„Šios šalies problema yra ta, kad bausmės toli gražu nėra griežtos, – sakė jis. – Bet koks logiškai mąstantis vagis – turiu galvoje vagis, kuris nėra narkomanas – pasveria riziką ir grobį. Tokių pavojingų žmonių palikimas laisvėje kenkia visai visuomenei. Akivaizdu, kad galiu sau leisti imtis veiksmų, kad apsisaugočiau, bet kas žino, kas bus kita auka?“
