70 metų C.Evora mirė ligoninėje gimtojoje San Vinsentės saloje. Jos mirties priežastimi nurodomas širdies nepakankamumas ir staigiai išaugęs kraujospūdis.
Šių metų rugsėjo mėnesį atlikėja pranešė, kad atsisako muzikinės karjeros dėl problemų su sveikata.
Paryžiuje praėjusiais metais jai buvo atlikta skubi širdies operacija. Tuomet ją ištiko priepuolis po koncerto Lisabonoje, Portugalijoje. Tada C.Evoros įrašų kompanijos „Lusafrica“ atstovai pareiškė, kad operacija buvo sėkminga. 2008-aisiais atlikėja buvo patyrusi infarktą.
Portugalų ir kreolų kraujo turinčią C.Evora, užsienio žiniasklaidos vadinama „juodąja Edita Piaf", išgarsino mornos – dainos, kuriose į visumą susilieja Vakarų Afrikos ritmai, brazilų melodijos, portugalų fadai ir anglų jūreivių dainos. Mornos atliekamos gitara, fortepijonu, smuiku ir altu.
Nuo 16 metų dainuoti pradėjusi C.Evora didžiojoje scenoje debiutavo 1988 metais būdama 47-erių. Nepaisant garbaus amžiaus, dainininkė iš karto pelnė kritikų ir muzikos mylėtojų simpatijas. Netrukus „basakoje deive" žurnalistų pakrikštytos C.Evoros albumas „Miss Perfumado“ Europoje buvo parduotas auksiniu tiražu. Žaibiškai išgarsėjusi dainininkė didžiojo pripažinimo sulaukė 2003 m., kai jos albumas „Voz´DAmor" (lt. „Meilės balsas“) buvo įvertintas prestižiniu „Grammy" apdovanojimu.
Tais pačiais metais C.Evora surengė pirmąsias pasaulines gastroles, kurios buvo ypatingai sėkmingos – į atlikėjos koncertus buvo išpirkti visi bilietai. Nuo tada atlikėja kasmet rengė koncertinius turus, kurių metu koncertavo ne tik svarbiausiose pasaulio scenose, bet ir nuošaliausiuose pasaulio kampeliuose. Ji taip pat surengė ir anšlaginius koncertus Lietuvoje.
Dainininkė išleido 16 studijinių albumų ir dainų rinkinių, jos sąskaitoje net šeši „Grammy“, „World Music“ ir daug kitų prestižinių apdovanojimų. Už muzikos laimėjimus ir dalyvavimą visuomeniniame gyvenime C.Evorai buvo įteiktas aukščiausias Prancūzijos civilinis apdovanojimas – Garbės legionieriaus ordinas.
C.Evorą garsino ir jos labdaringa veikla. Savo gimtinėje ji finansavo švietimo sistemą. Tūkstančiai Žaliojo Kyšulio salų gyventojų, išmokusių rašyti ir skaityti, yra dėkingi ne kam kitam, o C.Evorai.
Populiarumas dainininkės nepakeitė
„Basakoje deive“ tituluota atlikėja visuomet siejo save ir savo muziką su vandenynu. C.Evora niekuomet nesivaikė patogumo ar prabangos. „Mano gyvenime, kai išgarsėjau, niekas nepasikeitė. Ilgą laiką iki tol, kol tapau žinoma, mane supo daugybė žmonių – turtingų, vargšų, artimųjų ir nepažįstamų. Išaugau būdama vargšė. Anksčiau nieko neturėjau, tad ir dabar gyvenu normalų gyvenimą. Jis toks bus ir toliau. Niekas gyvenime negali pakeisti to, kas esu“, – anksčiau žurnalistams yra sakiusi dainininkė.
C.Evoros namai visada buvo atviri kiekvienam, tad širdyje jos dovanotą šilumą dar ne vienerius metus nešiosis daugelis. „Mano namuose būna svečių. Eidami pro šalį jie užsuka pavalgyti, išgerti, pažaisti ar pagroti. Aš esu gera virėja, tad dauguma atkeliauja paskanauti mano gaminto maisto. Visada buvo taip. Mano namai – žmonių namai“, – ne sykį tvirtino atlikėja.
