Japonijoje, britų šeimoje gimusi J.Fontaine 1919 metais atsikraustė į Kaliforniją, kur drauge su vyresniąja seserimi – ekrano deive Olivia de Havilland – padarė sėkmingas karjeras kine.
J.Fontaine ir O.de Havilland vis dar yra vienintelės seserys, laimėjusios geriausios aktorės „Oskarus“.
Vis dėlto seserų santykiai nebuvo lengvi – J.Fontaine savo atsiminimuose „Ne rožėmis klotas“ (No Bed of Roses) aprašo įnirtingą konkurenciją.
J.Fontaine vaidinti pradėjo dar neturėdama 20-ies ir iš pradžių gaudavo nedidelius vaidmenis teatre, o vėliau vaidino daugiausia 4-ojo dešimtmečio „B“ sąrašo filmuose.
Tik po dešimtmečio, kai ją pastebėjo legendinis britų režisierius A.Hitchcockas, jos karjera įsibėgėjo.
Nustebintas jos išraiškingos išvaizdos, šis saspenso meistras pasirinko J.Fontaine savo pirmajam filmui Amerikoje, 1940 metų Daphne du Maurier romano „Rebeka“ (Rebecca) ekranizacijai.
Aktorė gavo „Oskaro“ nominaciją už šiame filme atliktą problemų turinčios žmonos vaidmenį.
Po metų J.Fontaine pagaliau laimėjo tą auksinę statulėlę – už pagrindinį moters vaidmenį filme „Įtarimas“ (Suspicion), kuriame vaidino su Cary Grantu (Keriu Grantu). Ji tapo pirmąja ir vienintele aktore, pelniusia „Oskarą“ už A.Hitchocko filmą.
Nors jos sesuo O.de Havilland šlovės Holivude sulaukė anksčiau, J.Fontaine pirmoji gavo geriausios aktorės „Oskarą“, „numušdama“ Olivijos nominaciją už darbą Mitchello Leiseno filme „Užlaikyk aušrą“ (Hold Back The Dawn).
Olivia savo „Oskarą“ laimėjo tik 1946 metais, už keliaujančio Pirmojo pasaulinio karo laikų piloto meilužės vaidmenį M.Leiseno juostoje „Kiekvienam savo“ (To Each His Own).
Seserys, kaip pranešama, varžėsi ir meilės reikaluose. Ekscentriškasis magnatas Howardas Hughesas kurį laiką susitikinėjo su vyresniąja O.de Havilland, bet kelis kartus piršosi J.Fontaine.
„Pirma ištekėjau, laimėjau „Oskarą“ pirmiau už Olivią ir jei pirma mirsiu, ji neabejotinai pyks, nes aš ją vėl įveikiau!“, – kartą pajuokavo J.Fontaine.
6-ajame dešimtmetyje jos kino karjerai blėstant, J.Fontaine ėmėsi televizijos, be to, pasirodė keliuose Brodvėjaus pastatymuose, tarp jų – spektaklyje „Liūtas žiemą“ (The Lion in Winter).
Ji buvo ištekėjusi keturis kartus, su paskutiniu vyru Alfredu Wrightu išsiskyrė 1969 metais, o kartą pareiškė, kad „santuoka, kaip institucija, yra tokia pat mirusi kaip paukštis drontas“.
Mirus J.Fontaine liko jos duktė Deborah. 1952 metais aktorė paėmė globoti mergaitę iš Peru Martitą, kuri 1963 metais pabėgo iš namų.
