Džiugus, vingrus Damieno Chazelle'o filmas apie Los Andžele vargstantį džiazo pianistą ir jo draugę aktorę atiduoda duoklę Amerikos miuziklų aukso amžiui, tokiai klasikai kaip „Katiliukas“ („Top Hat“), „Dainuoju lietuje“ („Singing in the Rain“) ir „Briliantinas“ („Grease“).
Jis taip pat vėl subūrė draugėn Ryaną Goslingą ir Emmą Stone, kurie drauge vaidino 2011 metų romantinėje komedijoje „Kvaila, beprotiška meilė“ („Crazy, Stupid, Love“), tik šį kartą jiedu dar ir dainuoja.
Emma Stone vaidiną romantikę Miją, kuri, laukdama didelės sėkmės, keliauja iš vienos atrankos į kitą, o Ryanas Goslingas – sunkiai besiverčiantį džiazo pianistą Sebastianą.
Herojai susitinka Los Andželo transporto spūstyje, paskui – per įžymybių vakarėlį, ir bando sužavėti vienas kitą epizodais, kurie primena scenas iš filmų, kuriuose vaidmenis kūrė Holivudo legendos Fredas Astaire'as ir Ginger Rogers.
„Dabar labiau nei bet kada mums reikia vilties ir romantikos didžiajame ekrane“, – sakė 31 metų Damienas Chazelle'as, buvęs džiazo muzikantas, kurio 2014 metų filmas „Atkirtis“ („Whiplash“) gavo tris „Oskarus“.
„Miuziklai kažką turi. Jie yra filmai kaip pasakų šalis, išreiškia pasaulį, kuriame leidiesi dainuoti, kuriame gali pažeisti realybės taisykles“, – sakė Damienas Chazelle'as, filmo scenaristas ir režisierius.
„Kalifornijos svajos“ rugpjūčio pabaigoje prasidėjo Venecijos kino festivalis, filmas pelnė kritikų ir žiūrovų liaupses, o tada buvo parodytas Toronte, kurio apdovanojimai pateikia studijoms ir platintojams užuominų apie būsimus „Oskarų“ laureatus.
Filmas nuo pirmųjų kadrų ima trykšti entuziazmu ir laime: tai ilgas šokio numeris greitkelyje, kur ant savo automobilių šoka vyrai ir moterys, vilkintys ryškiai geltonus, raudonus ir mėlynus drabužius.
Damienas Chazelle'as sakė, kad savo meilės istorijos fonu pasirinko Los Andželą, kurio pravardė „La La žemė“ taip pat reiškia euforišką, nuo realybės atitrūkusią proto būklę.
Damienas Chazelle'as, kuris šioje Pietų Kalifornijos metropolijoje gyveno beveik dešimtmetį, sakė, kad tai yra „vienatvės miestas, kai pirmą kartą gyveni čia; ne toks miestas, kuris siūlosi pats“.
Kelias į „Oskarus“
Ankstesniais metais tokie filmai kaip „12 vergovės metų“ („12 Years a Slave“), „Karaliaus kalba“ („The King's Speech“) ir „Lūšnynų milijonierius“ („Slumdog Millionaire“) iš pradžių laimėjo Toronto kino festivalio „žmonių pasirinkimo“ apdovanojimą geriausio filmo kategorijoje, o paskui pelnė pagrindinį „Oskarą“. Anksčiau šiais metais Toronto žiūrovų favoritas „Sensacija“ („Spotlight“) nepaisydamas visų prognozių laimėjo geriausio filmo „Oskarą“.
Antrosios vietos Toronte šiemet atiteko debiutanto Gartho Daviso „Liūtui“ („Lion“) ir Miros Nair „Queen of Katwe“, kurioje vaidina „Oskaro“ laureatė Lupita Nyong'o.
„Queen of Katwe“ pasakoja tikrą istoriją apie mergaitę iš Ugandos, kuri siekia savo svajonės tapti tarptautine šachmatų čempione. „Liūtas“ – dar viena įtaigi istorija iš tikro gyvenimo – pasakoja apie indų berniuką, kuris pasiklydo, atsidūrė už 1,6 tūkst. km nuo namų ir paskui 25 metus ieškojo savo šeimos.
Šioje pagal Saroo Brierley autobiografiją „Ilgas kelias namo“ („A Long Way Home“) pastatytoje juostoje vaidina Devas Patelis, Nicole Kidman ir Rooney Mara.
Toronto žiuri prizai taip pat atiteko Pablo Larrainui už „Džekę“ („Jackie“), Maysalouno Hamoudo filmui „Tarp dviejų pasaulių“ („Bar Bahar“; „In Between“), Mbithi Masyai už „Kati Kati“ ir Feng Xiaogangui už filmą „Aš ne madam Bovari“ („I Am Not Madame Bovary“).
