Šių metų pradžia dainininkei Snoh Nowrozi, geriau žinomai kaip Snoh Aalegra, žadėjo daug gerų dalykų. Atlikėja įrašinėjo puikiai kritikų įvertinto pirmo albumo tęsinį „Ugh, Those Feels Again“, sulaukė teigiamų atsiliepimų „Pitchfork“, „Variety“ portaluose, o kur dar gastrolės po Šiaurės Ameriką, bendradarbiavimas su herojais, „kas tapo vienos didžiausių mano svajonių išsipildymu“, sakė ji „Billboard“.
„Tada prasidėjo karantinas. Kelis mėnesius nejaučiau jokio įkvėpimo. Nekūriau jokios muzikos. Bandžiau rašyti namuose, bet negalėjau nieko pajusti“, – pasakojo Snoh Aalegra, kuriai tinkamos aplinkos, kurioje galėtų augti ir klestėti jos emocijos, paieškos – visą gyvenimą trunkanti misija.
Nedideliame Švedijos miestelyje Enkoping gimusios, tėvų Sharhrzad Fooladi pavadintos dainininkės vaikystė buvo rami, tačiau ne be reikšmingų įvykių. Iš Irano mokytis ir ieškoti darbo prieš pat ten prasidėjusią revoliuciją pabėgo jos tėtis, netrukus prie jo prisijungė mama ir kiti šeimos nariai – tetos, dėdės ir pusbroliai bei pusseserės.
Atlikėjos tėvai išsiskyrė, kai jai buvo dveji. Mama sunkiai dirbo, kad išlaikytų vaikus, laisvu metu rašė eiles ir nuo pat mažų dienų meninius sugebėjimus ugdyti ragino savo atžalas.
2009-aisiais sunkiai susirgo ir mirė jos tėtis. Kova su šia tragiška netektimi įamžinta jos debiutiniame albume „Feels“. „Man augant, aš ir tėtis nebuvome labai artimi. Manau, jog tuo metu mūsų santykiai tapo sveiki, normalūs. Daug laiko su juo nepraleidau. Tai įkvėpė mane parašyti dainą „Time“, – aiškino ji. – Nes troškau, jog laikas niekada neturėtų prasmės.“
Kai reikėdavo išgyti ir suprasti savo jausmus, Snoh Aalegra visada atsigręždavo į muziką. Ji būdavo kuklus vaikas, introvertė – kitokia jos didelės ir padūkusios persiškos šeimos kontekste. Pasikapsčiusi vaikystės prisiminimuose, pusseserė Izabelle Pourreza Wilson atskleidė, jog kukli dėdžių ir tetų apsuptyje Snoh Aalegra jausdavosi šeimos susibūrimų pradžioje, o „vakarui įsibėgėjus ji jau rengdavo pasirodymus ir linksmindavo“. Pati dainininkė nuo pat mažų dienų žinojo, jog nori tapti menininke, tad dainas apie meilę kūrė sulaukusi vos devynerių, nors tada dar nežinojo, kas tai per dalykas. Taip ji bandė kopijuoti savo muzikos dievaičius – Whitney Houston, Artehą Franklin, Michaelą Jacksoną, Stevie Wonderį ir kitus.
Trumpame dokumentiniame filmuke apie jos gyvenimą ir karjerą Snoh Aalegra minėjo, jog dainų tekstus rašydavo angliškai, nepaisant to, kad juose būdavo labai daug klaidų. Tačiau tai netrukdė mergaitei mėgautis muzika – ji padėdavo jai pabėgti į gražesnį svajonių pasaulį.
Nedidelio miestelio nedidelėje pradinėje mokykloje Snoh Aalegra savo iranietiškais išvaizdos bruožais išsiskyrė iš kitų mokinių. „Ne visada jaučiausi pritampanti. Tikriausiai buvau vienintelis imigrantų vaikas darželyje, – prisiminė ji. – Vaikystėje nepasitikėjau savimi, nesijaučiau patogiai savo odoje. Augdama susidūriau su patyčiomis. Muzika man padėjo pabėgti. Ji buvo lyg draugas.“
Šio draugo ji niekad neišdavė ir nusprendė su juo sieti savo ateitį, todėl paprašė mamos pagalbos surasti jai įrašų kompaniją. Nieko nelaukdama tada 13-metės Snoh Aalegra mama atsivertė geltonuosius telefonų knygos puslapius ir skambino visiems, kurių kontaktus juose rado. Galiausiai dainininkė pasirašė taip vadinamą vystymo sutartį su „Sony ATV“.
Vidurinę mokyklą mergaitė lankė jau Stokholme, o kiekvieną savaitgalį traukiniu keliaudavo į įrašų studiją. Pasak dainininkės, tai buvo pačios laimingiausios jos ankstyvojo gyvenimo akimirkos. Su įrašų kompanija Snoh Aalegra dirbo iki „Sony“ ir BMI susijungimo – atleidus jos komandą, mergina tai priėmė kaip ženklą, jog ir pačiai laikas imtis pokyčių.
Iš gyvenimo mergina muzikos neišstūmė, bet susirado dar vieną papildomą veiklą – įsidarbino modeliu. Jai atstovavo agentūra, kuriai vadovavo mamos pažįstama moteris – imigrantė, tapusi artima šeimos drauge. Ji pareiškė norą padėti Snoh Aalegrai sugrįžti prie tikros muzikinės karjeros ir suorganizavo kelis susitikimus su prodiuseriais bei įrašų sesijas.
Ji prisipažino tada buvusi labai naivi, norėjusi patikti visiems, todėl skaudžiai dėl to nudegė. Snoh Aalegrai susitikus su mamos drauge, ji merginą nustebino iškart pasiūliusi pasirašyti sutartį. Paprašiusi palaukti, kol advokatas ją peržiūrės, dainininkė sulaukė replikų, neva ji moterimi nepasitiki. Nenoriai, bet sutartį ji pasirašė ir greitai suprato padariusi klaidą. Jos komanda griežtai apribojo Snoh Aalegros kūrybinę kontrolę, ryšius, su kuo ji galėjo kalbėti apie darbą, su kuo apie jį diskutuoti buvo uždrausta. Pablogėjo jos bendras nusiteikimas, ji jautėsi įstrigusi ir nežinojo, kaip pajudėti į priekį.
„Jie sakė man, jog priklausau jiems, jie valdo mano gyvenimą“, – paaiškino dainininkė. Nežinodama, ko griebtis, Snoh Aalegra susisiekė su Los Andžele apsigyvenusia pussesere, tada dar tik susižadėjusia, dabar jau ištekėjusia už Diono Wilsono, geriau žinomo kaip prodiuseris No I.D.
Pasiryžusi kovoti už laimę jai teikusią laisvę muzikoje, dainininkė pusseserę pakvietė į Švediją, kur ši susitiko su jai atstovaujančia komanda. Buvo aišku, jog Snoh Aalegrai reikėjo ją apginti galinčio žmogaus. Vyresnė pusseserė šias pareigas sau buvo paskyrusi dar vaikystėje.
Izabelle Pourreza Wilson atsiskraidino Snoh Aalegrą į Los Andželą, kad mergina šiek tiek pailsėtų, atsigautų. Natūraliai pradėjo didėti jos pažinčių muzikos industrijoje ratas, ji sugrįžo į studiją, kad sumažintų ne tik nerimą, bet ir į jos gyvenimą pasibeldusią depresiją.
Izabelle Pourreza Wilson, paskatinta sutuoktinio, nusprendė tapti jos vadybininke, mat pažinojo dainininkę nuo pat pirmų dienų, žinojo jos istoriją ir kokia svarbi muzika yra jos gyvenime. Tai buvo geriausias jųdviejų priimtas sprendimas. Tiesa, atlikėja, kokia ji yra šiandien, Snoh Aalegra tapo per kelerius metus po jo, per kuriuos ji skraidė iš Londono į Los Andželą ir atvirkščiai, toliau gilino muzikos mokslo žinias. Ji taip pat smulkiau pasidomėjo įtakos jai turėjusių muzikantų gyvenimais.
„Labai susidomėjau Aretha Franklin, nes žinojau, kad jos klausėsi Whitney (Houston). Taip pat Jamesu Brownu, nes jis patiko Michaelui (Jacksonui) ir Prince’ui“, – tęsė angelų mieste galiausiai apsigyvenusi dainininkė.
Snoh Aalegra dainos „Whoa“ vaizdo klipas:
Išleidus antrą albumą „Ugh, Those Feel Again“, atlikėjos gerbėjai ir žiniasklaida suprato, kokią viziją muzikoje nuo pat vaikystės turėjo Snoh Aalegra.
„Įrašinėdama tą albumą buvau tikrai geroje stadijoje, – paaiškino ji. – Buvau vieniša, dariau savo dalykus, siekiau tapti savimi. Net kai prisimindavau praeitį, rašydavau apie skausmingus dalykus, juokiausi.“
Dainas „Don’t Explain“ ir „Feels“ ji rašė mokydamasi įveikti depresiją, o tikru išsigelbėjimu jai tapo kūrinys „Ugh“. Dar vienas pamiršti praeities įvykius padėjęs dalykas – užsimezgusi draugystė su bičiuliu ir mentoriumi Prince’u, kuris ją pastebėjo likus trejiems metams iki jo mirties.
„Mūsų santykiai buvo lyg studento ir mentoriaus. Turėjau galimybę su juo keliauti ir stebėti jo pasirodymus iš labai arti, studijuoti jį. Jis daug ko mane išmokė ir visada sakė, kad turėčiau būti savimi iki galo ir niekam neleisti manęs pakeisti. Jis išmokė, jog esu gera tokia, kokia esu. Kad ir kokia klišė tai bebūtų, tai geriausias patarimas, kokį jis man yra davęs“, – prisiminė ji.
Trumpas dokumentinis filmukas apie Snoh Aalegrą:
Šiais sunkiais ir išskirtiniais metais Snoh Aalegra nesiliovė puoselėti santykių, kurių dėka ji jaučiasi lengvai. Dėl draudimų keliauti ji negastroliavo ir jau kurį laiką nėra mačiusi savo šeimos, kuri gyvena Švedijoje. Jei ir būtų surizikavusi grįžti namo, į JAV jos niekas nebebūtų įleidęs – dainininkė dar neturi žaliosios kortos. Todėl laisvu metu ji užsiima tuo, kas jai vaikystėje padėjo iškęsti sunkumus – svajoja.
„Svajoju, kad greitai turėsiu šeimą. Rasiu tikrą meilę. Esu vieniša ir to man šiuo metu trūksta“, – sakė ji paklausta, ką dažniausiai įsivaizduoja.
