Tarp 400 eksponatų, demonstruojamų Prancūzijos Nacionalinėje bibliotekoje, yra šimtai plakatų, laiškų, rankraščių, fotografijų, vaizdo medžiagos ištraukų ir net jos mėgta juoda suknelė.
Antradienį prasidėjusi paroda „Piaf“ apima visą dainininkės gyvenimą nuo jos, kaip keliaujančių artistų dukters, kuklios pradžios iki pat nemirtingos šlovės olimpo.
Kiekvienam lankytojui suteikiamos garso priemonės, pristatančios tokias temas kaip „Žmonių moteris“, „Balsas“, „Himnas meilei“ ir „Piaf: fenomenas ir legenda“.
„Lankytojai panardinami į Piaf pasaulį, ar pasaulius, nes jų buvo ne vienas“, – naujienų agentūrai „Reuters“ sakė parodos kuratorius Joelis Huthwohlis.
„Taigi tikimės, kad jie bus priblokšti nuo pradžios iki pabaigos“, – pridūrė kuratorius.
E. Piaf, praminta „La Mome Piaf“, arba „mažuoju žvirbliuku“, prancūzų kultūros dievaite virto praėjusio amžiaus 5-ajame ir 6-ajame dešimtmečiuose dėl tokių hitų kaip „La vie en rose“, „Hymne a l'amour“ ir „Non, je ne regrette rien“.
E.Piaf, kuri būdama 47-erių mirė nuo vėžio 1963 metais, dainavo apie meilę ir savo gyvenimo vyrus, taip pat gimtąjį Paryžiaus miestą.
„Tikrai norėjau pamatyti šią parodą, kuriai nieko negaliu prikišti, – sakė Michele Lillo, gyvenusi toje pačioje gatvėje kaip ir E.Piaf. – Jos gyvenimas pristatomas būtent toks, koks buvo“.
