Visas naujienas apie teroro aktus Prancūzijoje rasite čia.
Nors šiurpi tragedija vyko Paryžiuje, kur G.Rusytė atsikėlė gyventi prieš kelis mėnesius, lietuvei pavyko pačiai įvykių sūkuryje neatsidurti: kraupius vaizdus ji matė tik per televiziją. „Asmeniškai aš nebuvau arti jokio įkarščio, pati nemačiau vykusių įvykių. Tačiau būti taip arti – labai liūdna. Paryžius yra gana mažas, labai koncentruotas miestas – viskas čia arti. Dėl įvykių užsidarė mokyklos, ofisai, gatvės, nevyko darbas. Tvyrojo įtampa. Savaime aišku, kad buvo nejauku ir baisu. Tokia baisi tragedija priverčia susimąstyti“, – Žmonės.lt sakė ji.
Paklausta, kaip pati reagavo išgirdusi apie pirmąjį išpuolį satyrinio leidinio redakcijoje, esančioje pačioje Paryžiaus širdyje, G.Rusytė tikino visąlaik besistengusi išlikti rami, nors įtampos išvengti nepavyko: „Pasauliui tokie išpuoliai – ne naujiena. Tragiški įvykiai vyko ir Niujorke, ir Londone... Tačiau pirmąkart esu toje vietoje, kur vyksta teroro aktai. Tai paveikia: automatiškai įsijungia savisaugos instinktas. Galvojau, kur dabar yra mano vaikas, kas vyksta, kas bus toliau sekiau naujienas.“
G.Rusytė pasakoja, kad šiurpūs išpuoliai sustabdė prancūzų gyvenimą. „Manau, kad tokioje situacijoje nereikia panikuoti. Nesu iš tų, kuri užsidarytų ir neišeitų į gatvę. Tačiau žinoma, kad šiomis dienomis Paryžiaus gatvės buvo tuščios. Žmonės sunerimę, stengiasi daugiau laiko praleisti namuose. Yra sustiprinta apsauga. Nelabai kur ir pajudėsi... Oro uostas buvo uždarytas, penktadienį pajudėti buvo išvis neįmanoma. Taigi nori ar ne, judėti nelabai gali“, – pasakojo.
Suvokiu, kad tai nėra jokia pabaiga ir problema tuo nesibaigia. Šiandien man liūdna ir gaila matyti prancūzus, žinoti apie aukas. Paprastai pasakius – baisu.
Kai specialiosios pajėgos nukovė brolius Kouachi, prancūzai lengviau atsikvėpė. „Jautėsi kulminacija. Pasipylė daug draugų skambučių, mano draugai džiaugėsi, kad viskas gerai. Atrodė, kad košmaras eina į pabaigą – juk iki šiol kiekvieną minutę buvo nežinia, kas laukia toliau. Nepabijokime to žodžio – kai teroristai buvo nukauti, žmonės atsipūtė. Tačiau nepasakyčiau, kad man pasidarė lengviau. Suvokiu, kad tai nėra jokia pabaiga ir problema tuo nesibaigia. Šiandien man liūdna ir gaila matyti prancūzus, žinoti apie aukas. Paprastai pasakius – baisu“, – sakė G.Rusytė.
Anot jos, Prancūzijos įvykiai visuomenę privertė rimtai susimąstyti apie šalyje klestinčias socialines problemas. „Tai didžiulė tragedija, pareikalavusi aukų. Per visas dienas žuvo žmonės. Pati nemėgstu kalbėti nei apie politiką, nei apie religiją, nes tai labai jautrios temos, bet čia yra faktai. Čia klesti tam tikros socialinės problemos, jos ypač liečia Prancūziją. Žmonės nori pokyčių. Šie įvykiai yra akivaizdūs antisemitiniai veiksmai. Tikslas tokiais veiksmais įbauginti žmones yra pasiektas. Nesmagu tai pripažinti, tačiau tai veikia. Nematau jokių gražių priemonių kovoti su terorizmu. Tačiau galbūt pasaulis galėtų keistis į geresnę pusę, jei kiekvienas savo vaikams skiepytų teigiamas, demokratines idėjas. Žinoma, to tikėtis labai naivu“, – svarstė G.Rusytė.
