Šiuo metu vienas populiariausių ir sparčiausiai kylančių atlikėjų Joji, kurio tikrasis vardas George’as Milleris, gimė ir užaugo Osakoje, Japonijoje (šuo metu jis gyvena JAV). Muzikos pasauliu jis susižavėjo dar labai anksti ir dar 2008 metais, įkvėptas Lil Wayne’o hito „A Milli“ bei panoręs atkartoti jame girdimus ritmus, jis pats nusprendė kažką sukurti. Tai jis padarė populiaria programa „GarageBand“, rašo Time.com. Tada savo kūrinių Joji dar neviešino.
Vaikinas mokėsi groti ir tikrais muzikos instrumentais. Mėnesį jis lankė būgnų pamokas, tačiau jų sužavėtas neliko. Joji taip pat bandė groti ukulele, pianinu ir gitara, tačiau tik vėliau suprato, kad kurti muziką jam geriausiai sekasi ne klasikiniais – brazdinant instrumentus ar dėliojant akordus – o neįprastais būdais.
Kaip jau buvo minėta anksčiau, Joji dainos šiuo metu yra vienos klausomiausių. Prie jo muzikos dar sugrįšime, o dabar metas pakalbėti apie tai, kaip gi jis žvaigžde tapo dar gerokai prieš išleidžiant pirmąjį albumą.
Pasirodo, bent jau Japonijoje Joji išgarsėjo kaip komiškų vaizdo įrašų kūrėjas „YouTube“ platformoje. 2013-aisiais jis, apsivilkęs aptemptą rožinės spalvos kostiumą, pradėjo internetą užkariavusią beprotystę, geriau žinomą kaip „Harlem Shake“ iššūkis.
Jis taip pat žinomas dėl savo vaizdo įrašuose įkūnytų personažų. Vienas ir bene garsiausias yra Filthy Frank – nešvankus, groteskiškas ir itin užgaulus veikėjas, vaikino filmukuose be jokio gailesčio ir gėdos įamžindavęs rasistinius, religinius ir etninius stereotipus.
Iš australiško kraujo turinčio vaikino sukurto personažo burnos be paliovos liedavosi nešvankybės, keiksmai, nuo kurių jo žiūrovai, kaip rašo „The Spectator“, metaforiškai apsivemdavo. Tačiau toks turinys internautams, rodos, patiko. Jo „YouTube“ kanalai turi milijonines prenumeratorių armijas.
Iš Joji fantazijų pasaulio į realybę nužengė ir daugiau kontroversiškai vertinamų personažų. Tarp jų – Pink Guy ir Chin-Chin, kurie atlikdavo įvairius pavojingus ar tiesiog juokingus triukus. Dėl jų Joji kai kurie ėmė vadinti „Jackass“ vaikinų palikuoniu.
Nors daugeliui Joji sukurtas mitologinis pasaulis, tapęs tikru fenomenu, gali pasirodyti kaip nepageidaujamas spuogas jo kaip menininko karjeroje, tai taip pat yra labai svarbus jo kūrybiškumo liudijimas.
Dabar 27-erių Joji, nusprendęs būti tik atlikėju, nebeprimena to 2013 metais internete kvailiojusio vaikino.
Į muzikos pasaulį jis įsiliejo 2017-aisiais, pristatydamas iškart visą albumą „Pink Season“. „The Spectator“ teigimu, dainų rinkinys neturėjo būti priimtas rimtai – jį išleido Joji įkūnytas personažas Pink Guy, tad ir dainose kalbama apie nepadorius ir prieštaringus dalykus.
Su Joji kūryba nesusipažinę klausytojai neigiamai reagavo išgirdę Pink Guy dainas ir ėmė peikti jauną atlikėją. Tačiau kritiką užgožė nuo pat pirmų dienų su juo buvę ir jį puikiai pažįstantys gerbėjai.
Vėliau tais pačiais metais atlikėjas išleido dar vieną albumą „In Tongues“. Jame sudėtos dainos gerokai skiriasi nuo ankstesnių – rimtesnės, emocionalesnės ir ramesnės, pasakojančios apie asmenines patirtis.
Tačiau „In Tongues“ albumas nebuvo toks populiarus tarp ištikimiausių Joji gerbėjų, pripratusių prie sarkastiškų jo kūrinių. Nepraėjus nė metams atlikėjas nusprendė dar kartą pamėginti sėkmę muzikos industrijoje ir išleido albumą „BALLADS 1“. Bandymas pasiteisino – albumas atsidūrė pirmoje „Billboard Top Hip-Hop/R&B“ vietoje, o „Billboard 200“ užėmė trečią poziciją.
Teigiama, kad prie tokios jo sėkmės prisidėjo albume esanti daina „Slow Dancing In The Dark“ – iki šiol pati populiariausia Joji daina.
Šiuo metu Joji savo gerbėjams vis pažeria naujų dainų iš būsimo albumo „Nectar“, kuris dienos šviesą turėtų išvysti liepos 10 dieną. Albume iš viso bus 18 kūrinių, o kol kas viešai išleisti yra trys. Naujausias iš jų „Gimme Love“ klausytojų teismui buvo pateiktas balandžio 16-ąją. Pasirodė ir išskirtinis, tarpgalaktinis dainos vaizdo klipas:
Nors tapo muzikantu, Joji nuo interneto memų ir iššūkių nepabėgo. „Slow Dancing in the Dark“ kurį laiką buvo vieno iš internete išplitusių iššūkių dalimi – žmonės, grojant Joji kūriniui, nusifilmuodavo lėtai sukdamiesi vienoje vietoje, lyg būtų mikrobangų krosnelės viduje (iššūkis vadinosi „Microwave Challenge“).
Iššūkio objektais vėliau tapo ne tik žmonės, bet ir jų augintiniai, daiktai, o kai kurie į tai pažvelgė dar kūrybiškiau.
Keletas „Microwave Challenge“ pavyzdžių:
Neišsemiamas kūrybiškumas, meninė įžvalga ir idėjų įgyvendinimas, kaip rašo „The Spectator“, leido Joji parodyti pasauliui, kad taip vadinamieji youtube’riai tikrai sugeba daugiau nei tik atsisėsti priešais vaizdo kamerą ir kalbėti.
Joji gal ir neplanavo tapti interneto žvaigžde, tačiau sėkmė, jį aplankiusi pasauliui pristačius keistus personažus, jo neapleidžia iki šiol. Nekantraujama, ką jis pristatys toliau, be to, žinant Joji, nuostabos nesukeltų ir tai, jei jis taptų profesionalu kitoje srityje.
