Kai Steve’as Irwinas buvo šešerių, savo rankomis jis pagavo nuodingą rytų rudąją gyvatę. Dauguma vaikų ir net suaugusių nuo pavojų gyvybei keliančio sutvėrimo bėgtų kuo tolyn, tačiau šis įvykis jaunojo australo širdyje įžiebė aistrą gamtai ir gyvūnams. Praėjus vos trejiems metams Steve’as Irwinas jau padėdavo į valtis įstumti aršiai nusiteikusius krokodilus, kurių jis, kaip ir tos gyvatės, nebijojo.
Steve’o Irwino meilė gyviems sutvėrimams ir mokėjimas su jais elgtis netrukus virto karjera. 1991-aisiais vaikinas pradėjo vadovauti Beerwah reptilijų ir faunos parkui, kuriam jo tėvai vadovavo nuo 1970-ųjų, vėliau tapusiam garsiuoju Australijos zoologijos sodu, rašo Biography.com.
Pro kraštus trykštanti energija ir entuziazmas Steve’ą Irwiną pavertė ir televizijos žvaigžde, labiausiai žinoma dėl itin populiaraus dokumentinio serialo „Krokodilų medžiotojas“, rodyto 1997–2004 metais.
2006-aisiais Steve’as Irwinas jau turėjo viską, apie ką galėjo pasvajoti: buvo vedęs savo gyvenimo meilę, amerikietę Terri Irwin, augino dukrą Bindi ir sūnų Robertą. Be to, su žmona jau buvo paruošęs artimiausio dešimtmečio planą zoologijos sodui. Tad kai susiruošė į Kvinslando Batt koralinį rifą filmuoti naujų dokumentikos epizodų, atrodė, kad Steve’as Irwinas leidžiasi į dar vieną nuotykį. Tik niekas nepagalvojo, kad jis mylimam gamtininkui bus paskutinis.
2001-aisiais televizijos žvaigždė pristatė dokumentiką apie 10 nuodingiausių gyvačių pasaulyje, tad tai, jog po kelių metų su savo komanda jis išvyko filmuoti pavojingiausių vandenynų gyventojų, Steve’o Irwino ir jo artimųjų nė kiek negąsdino. Be to, jam svarbiausia juk buvo informuoti visuomenę apie tai, kad ir kokie baisūs gali pasirodyti gyvūnai, jų skriausti vien dėl to tikrai nereikėtų.
„Manau, jau laikas tam, kad jei į žmonių širdis neįleisime gyvūnų, jie išnyks, – 2004-aisiais Larry Kingo laidoje kalbėjo gamtininkas. – Laikas senka.“
Steve’as Irwinas nė nenutuokė, kad būtent vandens gyvūnas, nors ir laikomas nė kiek nepavojingu, per nelaimingą atsitiktinumą jį pražudys 2006 metų rugsėjo 4 d., einant 45-uosius metus.
Norėjo išnaudoti laisvą laiką
Nors apie sunkiai įtikimą Steve’o Irwino mirtį sklinda įvairios kalbos, praėjus aštuoneriems metams (2014-aisiais), vienos tragiškiausių viso pasaulio gyvūnų mylėtojų dienos detalėmis Australijos ryto laidoje pasidalijo šalia gamtininko paskutinėmis jo gyvenimo akimirkomis buvęs žmogus.
Operatorius Justinas Lyonsas buvo artimiausias Steve’o Irwino kolega, dešinioji ranka ir geriausias draugas, su kuriuo drauge jis dirbo 15 metų.
„Mes buvome labai artimi“, – sakė Justinas Lyonsas. Jis taip pat žinojo, kaip krokodilų medžiotojas džiaugėsi nauju projektu ir faktu, jog galės susidurti su pavojingiausiais vandenynų gyventojais, tokiais kaip rykliai ir jūros gyvatės.
„Dalykus, nuo kurių žmonės raukydavosi, Steve’as mėgo, tad jis labai nekantravo“, – prisiminė vyras.
Ėjo aštunta filmavimų diena. Gamtininkas su komanda ieškojo tigrinių ryklių, tačiau sklandžiam darbui sutrukdė pablogėjusios oro sąlygos. „Steve’as jausdavosi lyg tigras narve, kai negalėdavo nieko daryti, ypatingai laive. Tad jis pasakė „Eime ką nors nuveikti“ ir mes įšokome į pripučiamą (valtį) ir išplaukėme ko nors ieškoti“, – toliau pasakojo operatorius.
Neilgai trukus juodu aptiko milžinišką, beveik 2,5 m skersmens rają, puikiai tikusią kitam jo dar ruošiamam projektui. Kaip ir visus ankstesnius kartus, apsitarę planą, kolegos įšoko į negilų, iki krūtinės apsemiantį vandenį ir pradėjo filmuoti.
„Įprastai rajos yra labai ramios. Jei jos nenori, kad trukdytumėte, nuplauks tolyn – jos labai greitos plaukikės“, – paaiškino Justinas Lyonsas.
Viskas vyko taip, kaip ir buvo suplanavę ir operatorius su gamtininku jau ruošėsi paskutiniam kadrui – raja ramiai plaukiojo tarp Justino ir Steve’o, ir pastarajam plaukiant link kameros, operatorius turėjo nufilmuoti kaip gyvūnas nuplaukia tolyn.
Krūtinę pervėrė kaip karštas peilis sviestą
Tačiau šis planas nepasiteisino. „Staiga ji atsirėmė priekiu ir pradėjo lyg pašėlusi badyti savo uodega, šimtai dūrių per kelias sekundes, – prisiminė Justinas Lyonsas ir pridūrė, kad šis gyvūnas egzistuoja jau 60 mln. metų. – Ji tikriausiai pamanė, kad Steve’o šešėlis – tigrinis liūtas, kurie dažnai jomis minta, todėl ir užpuolė jį.“
Tačiau net ir tokioje situacijoje operatorius buvo susitelkęs į darbą. „Turėjome taisyklę, kad jei Steve’as kada nors susižeistų, mes ir toliau turėtume filmuoti nepaisant nieko“, – interviu tęsė gamtininko kolega.
Tik atsigręžęs į bičiulį Justinas Lyonsas suprato, kad rajos uodegos dūriai buvo skirti Steve’ui Irwinui.
„Steve’ui stovint didžiuliame kraujo baseine supratau, kad kažkas nutiko“, – pasakojo Justinas Lyonsas.
Ištrauka iš Steve'o Irwino dokumentikos:
Pirmiausia abiem jiems reikėjo kuo greičiau dingti iš vandens, mat kraujas pas juos būtų priviliojęs ryklius. Kai kurie pranešimai užsienio spaudoje teigia, kad rajos uodegos smaigalys vis dar buvo Steve’o Irwino kūne ir operatorius jį ištraukė, tačiau įvykio vietoje buvęs Justinas Lyonsas patikslino, kas nutiko iš tiesų.
„Tai dantytas aštrus smaigalys, jo krūtinę pervėręs kaip karštas peilis sviestą“, – apibūdino liudininkas.
Iš pradžių pats Steve’as Irwinas manė, jog jis pradūrė plautį. Tačiau tiesiai virš vietos, kur buvo širdis, matėsi maždaug 5 cm dydžio žaizda, iš kurios upeliu tekėjo kraujas. Vaizdas gąsdino.
„Jis turėjo nepaprastą toleranciją skausmui, tad žinojau, kad jei jam skaudėjo, skausmas buvo nepakeliamas, – sakė vyras. – Net jei tą akimirką būtume jį nugabenę į (ligoninės – red.past.) priimamąjį, tikriausiai nebūtume jo išgelbėję, nes širdžiai buvo padaryta milžiniška žala.“
Paskutiniai Steve’o Irwino žodžiai
Komandai pavyko krokodilų medžiotoją įkelti į pripučiamą valtį, vienam žmogui ranka užspaudus žaizdą. Tuo metu Justinas Lyonsas liepė kolegai galvoti apie vaikus.
„Jis taip ramiai pažvelgė į mane ir pasakė „Aš mirštu“. Tai buvo paskutiniai jo žodžiai“, – tęsė operatorius. Steve’ą Irwiną perkėlus į pagrindinį laivą, pavadintą „Croc 1“, Justinas Lyonsas pradėjo daryti dirbtinį kvėpavimą. „Visada yra viltis. Tikėjomės stebuklo. Dirbtinį kvėpavimą jam dariau tikriausiai ilgiau nei valandą.“
Tačiau gamtininką galiausiai pasiekus medikams, prognozė buvo aiški. „Į jį pažiūrėję mirtį konstatavo per 10 sekundžių“, – atskleidė jis.
Rajos – vandenynų kačiukai
Po pasaulį sudrebinusios tragedijos pradėjo reikštis kritikai ir sakyti, kad Steve’as Irwinas tikriausiai elgėsi neatsakingai, kad įvyktų tokia nelaimė. Tačiau tą dieną laive „Croc 1“ buvęs toksikologas Jamie Seymoras tai paneigė: „Jų ten nebuvo, jie nežino, kas įvyko.“
Tiesą sakant, nors komanda ieškojo tigrinių ryklių, Jamie Seymouras ir Steve’as Irwinas diskutavo ir apie žalą, kurią gali padaryti rajos uodega.
„Jei jis būtų buvęs bent 1,5 m toliau arba link jos ėjęs iš kitos pusės, arba saulė būtų švietusi kitaip, taip nebūtų nutikę. Įprastai šie gyvūnai vadinami vandenyno kačiukais. Jos nekelia problemų, tik dėl tam tikrų priežasčių situacija gali tapti bloga“, – paaiškino profesorius.
„Galvojome, kad jis gyvens amžinai“
Kai tai nutiko, Steve’o Irwino be galo mylėtiems dukrai Bindi ir sūnui Robertui buvo aštuoneri ir dveji.
„Pamenu, kaip prieidavo žmonės ir sakydavo „Užjaučiu dėl netekties, mieloji. Laikas gydo visas žaizdas“. Bet tai netiesa. Lyg būčiau netekusi didelės dalies širdies, o kai jos netenki, nebegali susigrąžinti“, – 2018-aisiais „People“ sakė Bindi Irwin.
Kadangi žinojo, kokie svarbūs jam buvo vaikai, Justinas Lyonsas darė viską, kad apie juos Steve’as Irwinas galvotų paskutinėmis minutėmis.
„Galvojome, kad jis gyvens amžinai, bet kad jį (pražudys – red.past.) kvailas, beprotiškas incidentas. Pasirodo, būtent taip ir nutiko“, – užbaigė Justinas Lyonsas.
