Nuotrauką iš Holokausto memorialo moteris paskelbė asmeninėje „Instagram“ paskyroje. Joje matosi po statinį bėgiojantys atlikėjos vaikai. Pink žinojo, kad ši nuotrauka sukels neigiamų reakcijų, todėl įraše puikiai paaiškino, kodėl į nuotraukų seriją įtraukė savo vaikus.
„Visiems komentuojantiems – šie du vaikai iš tikrųjų yra žydai, kaip ir aš ir visa mano mamos šeima. Kiekvienas žmogus, kuris konstravo šį statinį, tikėjo, kad vaikai turi būti vaikais. Ir man tai yra gyvenimo šventė po mirties. Prašau, pasilaikykite savo neapykantą ir nuomones sau“, – po įrašu rašė atlikėja.
Amerikiečių architektas Peteris Eisenmenas, suprojektavęs Holokausto memorialą, anksčiau minėjo, kad neturi jokių problemų prieš žmones, norinčius kitokiais būdais išreikšti savo jausmus dėl statinio.
„Žmonės nuolatos šokinėjo nuo tų kolonų. Šioje vietoje jie deginosi, pusryčiavo ir aš manau, kad tai yra gerai. Memorialas yra kiekvienos dienos susibūrimo vieta, tai nėra šventa žemė“, – „BBC“ televizijai sakė architektas.
Po atlikėjos įrašu netrūko neigiamų komentarų, kurie teigė, kad laimingų nuotraukų tokioje vietoje negalima daryti. Visgi dalis komentatorių pritarė atlikėjos nuomonei ir nematė nieko blogo vaikų elgesyje.
„Prašau, vienai sekundei įsivaizduokite, kad žmonės, kurie mirė tose skerdynėse, nenorėtų išgirsti vaikų juoko, nes viduje pernelyg sunku“, – rašė vienas komentatorius.
„Tik todėl, kad jūs lankote liūdną vietą, dar nereiškia, kad turite būti liūdni ir turite daryti liūdnas nuotraukas. Žmonėms labiau patiktų, jei jų mirties vieta būtų pilna džiaugsmo, bet ne liūdesio“, – rašė kitas.
Vienas atlikėjos gerbėjas atkreipė dėmesį, kad paminklas nėra pastatytas ant kapinių. „Kita vertus, tai nėra statinys, kurio vietoje vyko žiaurūs dalykai. Todėl niekas nešokinėja ant kažkieno kapų“, – po nuotrauka rašė atlikėjos gerbėjas.
Beje, tai nėra vienintelis kartas, kai Pink aplanko Berlyno Holokausto memorialą. Praeitais metais, interviu metu su aktore Reese Witherspoon, atlikėja atviravo, kaip yra sudėtinga ir pagirtina kartu su savimi į turą pasiimti vaikus. Moteris pamena, kai savo šešerių metų dukrai papasakojo, kad jos senelė buvo žydė, mergaitė atsakė, jog „toje vietoje galėjome būti mes“.
