Praėjus 20-čiai metų po to, kai „Nirvana“ lyderis nusižudė, šis apšiuręs miestas Vašingtono valstijoje, už dviejų valandų kelio nuo Sietlo, labai stengiasi, kad garsiausio jo sūnaus atminimas gyventų toliau.
Meras Billas Simpsonas atmeta kritiką, kad neteisinga garbinti narkomaną, kuris nusižudė, kai jo dukra buvo dar visai mažytė.
„Visi sako: „O, Kurtas buvo narkomanas, Kurtas buvo bjaurus žmogus“. Bet, žinote, kuo daugiau skaičiau, kuo daugiau studijavau apie jį, (tuo labiau) jis (atrodė) gana žemiškas vaikinas, labai užjaučiantis, labai mylintis žmogus“, – sakė B.Simpsonas.
K.Cobainas mirė būdamas 27-erių, kai „Nirvana“ buvo šlovės viršūnėje, išleidusi tokius pasaulinius hitus kaip „Come as You Are“ ir „Smells Like Teen Spirit“, davusi pradžią ištisai grandžo-pankmuzikos ir sunkiojo metalo samplaikos – grupių kartai.
Per kelerius trumpus metus jis nuėjo ilgą kelią: nuo niūrių sunkiai besiverčiančio miško kirtėjų miesto gatvių iki tarptautinės šlovės ir turtų, prabangaus namo prašmatniame Sietlo Denio Bleino rajone.
Būtent tame name, kambaryje virš garažo, 1994 metų balandžio 8 dieną buvo rastas jo kūnas. Koroneriai nusišovusio K.Cobaino organizme aptiko didelę heroino koncentraciją ir nustatė, kad palaikai tame kambaryje išbuvo kelias dienas. Jie apskaičiavo, kad dainininkas mirė balandžio 5 dieną.
Klubas 27
Su tokia mirtimi K.Cobainas „įstojo“ į vadinamąjį 27-ių klubą – sąrašą žvaigždžių, mirusių 27 metų amžiaus nuo narkotikų ar alkoholio. Tam niūriam klubui priklauso Jimi Hendrixas, Janis Joplin, Jimas Morrisonas, Brianas Jonesas iš „The Rolling Stones“, Amy Winehouse.
Po mirties – dar didesnė šlovė
Kaip ir kitų didžiųjų muzikantų atveju, mirtis, ironiška, tik padidino K.Cobaino įžymybės statusą. „Tai kaip Jamesas Deanas: jis buvo pripažintas aktorius, o tada mirė jaunas per tragišką nelaimę ir tai pavertė jį legenda“, – sakė Sietlo žurnalistė ir knygos „Linksmink mus: „Nirvana“ iškilimas“ (Entertain Us: the Rise of Nirvana) autorė Gillian Gaar.
G.Gaar K.Cobainą lygina su tokiais artistais kaip Neilas Youngas, Carlosas Santana ir Bobas Dylanas, kurie visi labai greitai išgarsėjo, bet džiaugėsi sėkme ir vėliau.
Didžioji K.Cobaino ankstyvos mirties tragedija yra „neišnaudoto potencialo pojūtis“, sakė ji AFP.
K.Cobainas grupę įkūrė 1987 metais, su bosistu Kristu Novoselicu, dar mokykloje Aberdyne. Vėliau, nepritapus keliems kitiems kandidatams, prie jų prisidėjo būgnininkas Dave'as Grohlas.
Trijulės persilaužimas įvyko 1988 metais, kai sutartį su jais pasirašė įrašų kompanija „Sub Pop“. Tačiau tai jie pasiekė tik per plauką. 1988 balandžio 10 dieną, kai „Sub Pop“ surengė demonstracinį koncertą Sietlo „Central Saloon“, grupė bosams didelio įspūdžio nepadarė.
„Nebuvome labai sužavėti. Šou nebuvo labai geras, jo medžiaga nebuvo tokia jau ir puiki, – sakė vienas kompanijos įkūrėjų Bruce'as Pavittas. – Tačiau Kurtas Cobainas turėjo neįtikimą balsą, tad mes surizikavome dėl fakto, kad Kurtas turi nuostabų balsą“.
Debiutinį albumą „Bleach“ grupė su „Sub Pop“ išleido 1989 metais.
Tačiau žaibišką šlovę jiems atnešė 1991 metų „Nevermind“, išleistas su „Geffen Records“. Trečiasis jų albumas „In Utero“, išleistas 1993 metais, taip pat tapo hitu.
„Nirvana“ sėkmę lydėjo džiugūs įvykiai asmeniniame K.Cobaino gyvenime – jis 1992-aisiais vedė dainininkę Courtney Love ir tų metų rugpjūtį jiems gimė dukra Frances.
Tačiau šlovės spaudimas jį aiškiai slėgė, jis grūmėsi su depresija. Narkotikų perdozavimą Romoje 1994 metų kovą C.Love vadino jo pirmu bandymu nusižudyti.
Netekties šokas
Pranešimai apie jo mirtį sukrėtė Sietlą ir muzikos pasaulį. „Gedėti ėmė visas miestas, – sakė B.Pavittas. – Kadangi jis prieš mėnesį bandė nusižudyti Romoje, nebuvau labai nustebęs“.
Iš pradžių gerbėjai rinkosi Virettos parke netoli paskutinių K.Cobaino namų, kuriame žmonės gali susirinkti ir šį šeštadienį. Tame parke yra K.Cobaino gerbėjų aprašinėtas suoliukas, tapęs tam tikru paminklu dainininkui.
Ir keista tai, kad nors Sietlo muziejuje EMP šiuo metu veikia paroda apie „Nirvana“, tas suoliukas yra didžiausias charizmatiškojo „Nirvana“ lyderio atminimo ženklas mieste.
„Nors čionykštė žiniasklaida aiškiai didžiuojasi ir muzikos industrija didžiuojasi, vis dar pastebiu pamatinę (miesto valdžios) ambivalenciją“, – sakė G.Gaar.
Aberdyne, kuriame muziejuje stovi K.Cobaino statula, o prie tilto, kur jis parašė vienas garsiausių savo dainų, įrengtas K.Cobaino teminis parkas, meras truputį skeptiškai vertina Sietlo reakciją.
„Jis buvo ne iš Sietlo. Man nuostabu, kad jis buvo iš Aberdyno, tapo garsus ir tada Sietlas jį priėmė, – sakė B.Simpsonas. – O tada jis nusižudė ar buvo nužudytas dėl narkotikų ir ginklų, ir viso kito, ir staiga Sietlas sako: „O, ne, jis buvo iš Aberdyno“.
Taip, Aberdyno meras yra iš tų, kurie tiki sąmokslo teorija. „Manau, kad kažkas jį nužudė, tikrai“, – sakė jis ir pridūrė, kad K.Cobainui būtų buvę sunku šauti sau į galvą iš šautuvo.
G.Gaar, sėdėdama ant to suoliuko prie paskutinio K.Cobaino namo, atmetė šią mintį: „Niekada negirdėjau jokios abejonės (dėl to), kad tai buvo savižudybė“.
