Vizionieriaus polėkiu pasižymintis kino kūrėjas aukcione parduota scenarijaus ištraukas, aprašančias septynias scenas, kurios nepateko į 1994 metų filmo galutinę redakciją, kartu su garso komentarais, anksčiau šį mėnesį pranešė Q.Tarantino.
Tačiau filmo prodiuserė „Miramax“ sako, kad Q.Tarantino planai parduoti NFT peržengia jo autorines teises ir kėsinasi į kitų intelektinę nuosavybę, todėl studija pateikė teismui ieškinį dėl sutarties sąlygų pažeidimo.
Antradienį Los Andžele pateiktame skunde, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, „Miramax“ nurodė paprašiusi Q.Tarantino atsisakyti savo plano dėl NFT, tvirtindama, kad jai priklauso visos teisės į „Bulvarinio skaitalo“ scenarijų, įskaitant scenas, nepatekusias į galutinę filmo versiją.
Režisierius nesutiko ir tvirtino, kad teisės į rašytinės formos scenarijų priklauso jam.
„Tarantino elgesys privertė „Miramax“ iškelti šią bylą prieš branginamą bendradarbį, siekiant įgalinti, išsaugoti ir apginti jos sutarčių ir intelektinės nuosavybės teises, susijusias su viena iš įsimintiniausių ir vertingiausių „Miramax“ kino nuosavybių“, – sakoma studijos ieškinyje.
„Jeigu nebūtų imtasi priemonių, Tarantino elgesys gali klaidingai įteigti kitiems mintį, kad „Miramax“ yra susijusi su jo sumanymu, – pridūrė bendrovė. – Be to, tai gali kitus atvesti prie klaidingo įsitikinimo, jog jie turi teises siekti panašių sandorių arba siūlymų, nors iš tikrųjų „Miramax“ priklauso teisės, reikalingos sukurti, reklamuoti ir pardavinėti NFT, susijusius su jos turtinga kinoteka.“
„Miramax Studios“ buvo įkurta 1979 metais dabar susikompromitavusio kino magnato Harvey Weinsteino ir jo brolio Roberto. Dabar studijos savininkės yra bendrovės „beIN Media“ ir „ViacomCBS“.
Nepakeičiami žetonai yra unikalūs skaitmeniniai objektai, patvirtinantys nuosavybės teises į vienokį ar kitokį kūrinį.
Nors jų turinį gali būti įmanoma nukopijuoti, NFT atitinka „originalo“ sampratą, panašiai kaip, pavyzdžiui, egzistuoja daugybė Leonardo da Vinci paveikslo „Mona Liza“ reprodukcijų, bet originalas yra saugomas Luvro muziejuje.
Investuotojai ir turtingi kolekcininkai pastaraisiais mėnesiais skubėjo prisidėti prie naujausio sambrūzdžio, sumanius pardavinėti meno kūrinius kaip skaitmeninius objektus, kurių nuosavybės teisės apsaugotos tomis pačiomis blokų grandinės technologijomis, kaip ir kriptovaliutos. Esamos technologijos nesudaro galimybių klastoti NFT arba kaip nors jais manipuliuoti.
Kai kuriuose neseniai įvykusiuose aukcionuose už NFT buvo paklota stulbinamų sumų. Pavyzdžiui, už menininko Beeple'o vieną iš skaitmeninių darbų „Christie's“ aukcione buvo sumokėta 69,3 mln. JAV dolerių (daugiau 61,1 mln. eurų).
