Šį siurprizą sugalvojo ir paslapčia įgyvendino J.Vachtangovo teatre dirbanti Anželika Cholina. Režisierė pasakojo, kad paslaptį išlaikė iki paskutinės minutės: ne tik R.Tuminas neturėjo nė menkiausio supratimo, kas jo laukia per ceremoniją, bet ir teatro aktoriai besimokydami tekstą nežinojo, kam ir kodėl jį reikės dainuoti.
„Talentingą žmogų sunku nustebinti, nes jis pats įpratęs stebinti kitus. Bet šį kartą man pavyko – R.Tuminas buvo šoke, gerąja prasme. Salėje žiūrovai irgi iš pradžių nesusigaudė, kas vyksta. Aš – idealistė, manau, kad menas neturi būti painiojamas su politika“, – sakė A.Cholina.
Talentingą žmogų sunku nustebinti, nes jis pats įpratęs stebinti kitus. Bet šį kartą man pavyko – R.Tuminas buvo šoke, gerąja prasme. Salėje žiūrovai irgi iš pradžių nesusigaudė, kas vyksta.
Prireikė penkių rimtų repeticijų, kol aktoriai išmoko kūrinį. Jie pirmą kartą gyvenime mokėsi lietuvišką tekstą. Ir tarpusavyje kalbėjo, kad lietuvių, ko gero, panaši į sanskritą.
„Sunkiausiai sekėsi nušlifuoti tarimą. Kartodavau žodžius ir frazes daugybę kartų, o jie žymėjosi kirčius, skiemenų bangas ir bandydavo kuo tiksliau atkartoti“, – pasakojo A.Cholina.
Ji išvertė žodžius į rusų kalbą, kad aktoriai suprastų, apie ką kūrinys. Dainuoti jie mokėsi iš klausos – iš K.Smorigino atliekamo arijos originalo įrašo.
Perfekcionizmu garsėjanti A.Cholina tol mokino aktorius tarti taisyklingai lietuviškai, kol galų gale pati išsigando, kad visai nebeliks jokio akcento. „Tada atlikimas prarastų žavesį“, – nusprendė ji.
Kaip rusams pavyko įveikti akcentą ir uždainuoti lietuviškai, galite pamatyti čia:
