Filmas ypatingas tuo, kad jame sujungta daug egzistencinių idėjų, filosofinių apmąstymų, o jo vaizdinė pusė ypač didinga, turtinga bei paremta moksliniais atradimais. Christopheris Nolanas neslepia, kad daugumą jo darbų įkvepia kolegų kūriniai.
Kviečiame išvysti sąrašą juostų, kurios turėjo įtakos naujosios kosminės odisėjos „Tarp žvaigždžių“ gimimui:
1. „2001: Kosminė odisėja“ (angl. „2001: A Space Odyssey“), 1968
„Oskarą“ už geriausius specialiuosius efektus pelnęs 1968-ųjų kino genijaus Stanley Kubricko šedevras „2001: Kosminė Odisėja“ apie žmonijos egzistenciją ir evoliuciją buvo pripažintas Geriausiu visų laikų mokslinės fantastikos filmu. Šis filmas – Ch.Nolano mėgstamiausias ir vienas ryškiausių „Tarp žvaigždžių“ įkvėpėjų. Naujojoje režisieriaus juostoje galima pamatyti daug sąsajų su S. Kubricko kūriniu. 1968-ųjų juostoje pasakojama apie kosminio erdvėlaivio „S.S. Discovery“ kelionę į dar nematytus galaktikos kampelius. Įgula aptinka daug svarbių ir netikėtų radinių, galinčių padėti jiems atsakyti į klausimą – kas mes tokie ir kokią vietą žmonija užima visatos istorijoje. Juostą puošia tikroviški vaizdo efektai, puikus aktorių darbas ir neužmirštama režisūra. Tai išties įspūdingas trijų valandų reginys, kurio kol kas nurungti nesugebėjo net moderniausių filmų kūrėjai.
2. „Svetimas“ (angl. „Alien“), 1979
1979-ųjų Ridley Scotto filme „Svetimas“, kuris taip pat buvo įvertintas „Oskaru“ už geriausius specialiuosius efektus, kaip ir anksčiau minėtame filme „2001: Kosminė odisėja“, apžvelgiami egzistenciniai klausimai, pateikiama įdomių idėjų apie žmonių rasės svarbą. Šis filmas priskiriamas ne tik prie mokslinės fantastikos, bet ir prie siaubo žanro – ko verta vien bauginanti atmosfera. Juostoje žiūrovas supažindinamas su kosminio erdvėlaivio „Nostromo“ įgula, kuriai tenka susidurti su padaru, prieš kurį astronautai yra bejėgiai. Filmas sukurtas preciziškai, detaliai ir labai kokybiškai. Panaudoti aukščiausios klasės specialieji efektai. Aktorių įtaiga vargu ar nusileidžia geroms dramoms ar „Oskarams“ nominuotiems filmams apie gyvenimą. Prieš dvejus metus buvo pristatyta šios istorijos priešistorė „Prometėjas“ (angl. „Prometheus“), kurioje buvo bandoma papasakoti apie žmonijos kilmę. Deja, R.Scottui ir jo komandai žadą atimančio rezultato pakartoti nepavyko.
3. „Artimi trečiojo laipsnio kontaktai“ (angl. „Close Encounters of the Third Kind“), 1977
Tuo metu karjeros laiptais dar tik kilęs režisierius Stevenas Spielbergas 1977-aisiais pristatė vieną geriausių savo darbų, filmą, tapusį vienu įspūdingiausių mokslinės fantastikos žanro atstovų. Du „Oskarus“ pelniusi juosta ne tik intriguojančiai perteikė mintį apie nežemiškos kilmės civilizacijų buvimą, bet ir atskleidė anų laikų specialiųjų efektų galimybes. Nors tais pačiais metais pasirodė „Žvaigždžių karai“, tačiau būtent S.Spielbergo filmas parodė tikrą techninės specialiųjų efektų pusės pažangą. Siužetas leidžia suprasti, jog žemiečiai yra tokie pat ateiviai kitiems, danguje gyvenantiems padarams. Filosofinių motyvų filme netrūksta, tad vertinant turinį – tai brandus ir stiprų poveikį turintis darbas.
4. „Teisingi vyrukai“ (angl. „The Right Stuff“), 1983
Keturiais „Oskarais“ už geriausią garsą, montažą, garso montažą ir garso takelį apdovanotas garsiausias režisieriaus Phillipo Kaufmano filmas apie JAV kosmonautiką ir jos evoliuciją nuo 1947-ųjų iki lemtingų 1963-ųjų, kai pagaliau buvo sugebėta pakilti į kosmosą. Juostoje gausu įdomių detalių apie kosmonautų kasdienybę, jų pasirengimą skrydžiams, taip pat išrutuliota ir gyvenimiška drama apie šios profesijos žmonių patiriamą riziką. Naujausiame Ch.Nolano filme skirta nemažai dėmesio kosmonautikos detalėmis, tad kurdamas savo juostą jis ne tik konsultavosi su NASA specialistais, bet ir pasiskolino kelias idėjas iš šios juostos. Filmas gali pasigirti gera technine puse, įtampos nešykštinčia siužeto linija. Juostos aktoriai taip pat verti pagyrų, o dauguma jų prieš filmavimus laiką leido su tikrais kosmonautais, kad perteiktų jų portretus kuo realistiškiau.
5. „Soliaris“ (angl. „Solaris“), 1972
Vieno iškiliausių visų laikų rusų režisieriaus Andrejaus Tarkovskio 1972 metų darbas pakerėjo ne tik pačius rusus, tačiau ir viso pasaulio žinomiausius kino kūrėjus, kino žinovus ir kinomanus, kurie negailėjo pagyrų šiam išskirtiniam kūriniui. Juosta pasakoja apie stiprios dorovės ir tyrumo persmelktą kelionę po egzistencinę žmogaus būtį. Nepagailėta ir labai didaktinio šios temos išaiškinimo. Tai gana sunkus, tačiau ypač gilią prasmę turintis filmas, kuriame be puikių dekoracijų galime išvysti mūsų šalies kino legendą – aktorių Donatą Banionį. Šį filmą, kaip ir naująjį „Tarp žvaigždžių“ įkvėpė S. Kubricko 1968-aisiais sukurta „2001: Kosminė odisėja“.
6. „Kontaktas“ (angl. „Contact“), 1997
Lietuvių kilmės režisierius, „Oskarą“ už filmą „Forestas Gampas“ (angl. „Forest Gump“) gavęs režisierius Robertas Zemeckis 1997 metais pristatė vieną įdomiausių dešimtojo dešimtmečio filmų apie ateivius. Juostoje pasakojama apie galimybę susisiekti su tais, kurie yra toli, už galaktikos ribų. Pagrindinė filmo idėja – ar egzistuoja pomirtinis gyvenimas ir ką reiškia žmogaus kelionė Žemės ribose. Tai dar vienas egzistencinės juostos pavyzdys, kuriame matome žmonių norą pažinti tai, kas nepasiekiama. Filme galima atrasti žmonėms charakteringų savybių, kurios kartais gali tapti didelių nelaimių priežastimi. Tiek vaizdo, tiek turinio prasme „Kontaktas“ yra vienas išradingiausių to dešimtmečio filmų apie kosmosą.
Naujausias Christopherio Nolano filmas „Tarp žvaigždžių“ jau atkeliavo į Lietuvos kino ekranus. Šioje juostoje bus gilinamasi ir į kosmines keliones, ir į asmeniškas Žemės gyventojų istorijas. Kas svarbiau – praplėsti žinias ir rasti žmonijai išsigelbėjimą tolimoje planetoje ar pasirūpinti Žemėje liekančiais vaikais? Juostoje pagrindinius vaidmenis atliko Matthew McConaughey, Anne Hathaway, Jessica Chastain, Michaelas Caine‘as ir Casey Affleckas. Filmo kompozitorius – ilgametis režisieriaus draugas Hansas Zimmeris.
