Pagrindinis vaidmuo filme „Lozoriaus efektas“ teko aktorei Oliviai Wilde. Jos heroję Zoją vargina košmarai, tačiau iškankinta naktinių siaubų ji kasdien su kolegomis vis iš naujo kimba į serumo „Lozorius“ tobulinimą. Po daugybės bandymų medikai sulaukia sėkmės – jų eksperimentas atgaivinti šunį pavyksta. Tiesa, vėliau pastebima, kad jo nervinė veikla pernelyg aktyvi, o vadovybė į entuziastų mėginimus „žaisti Dievą“ žvelgia skeptiškai. Nors iš šalies pasigirsta patarimų sustoti, ant atradimo ribos esantys mokslininkai nenori atsitraukti.
Netrukus prireikia pakartoti prikėlimo bandymą, tačiau mėginimas baigiasi tragiškai – elektra laboratorijoje nutrenkia Zoją, kuri yra viena pagrindinių šio tyrimo iniciatorių. Kai atgaivinti jauną moterį tradiciniais būdais nepavyksta, tenka pripažinti, kad ji nuo elektros iškrovos mirė. Vienas kolegų nusprendžia išsaugoti Zoją bet kokiais būdais – jis griebiasi desperatiškos išeities – išmėginti „Lozorių“ ir grąžinti Zoją iš anapus.
Stebuklas įvyksta ir mokslininkė atmerkia akis. Deja, labai greitai paaiškėja, kad sugrįžusioji tik gyvosios Zojos šešėlis. Moteris pasakoja apie klaikius išgyvenimus po mirties, pragarišką siaubą ir regi vizijas. Mokslininkų atradimas apkarsta, kai Zoja pademonstruoja iš mirusiųjų pasaulio parsineštą antgamtiškų galių šleifą. Išlaisvintas beribis ir nesuvokiamas blogis įsišėlsta.
Realybėje Lozoriaus fenomenu vadinami atsitikimai, kai po nepavykusio gaivinimo žmonės paskelbiami mirusiais, o vėliau staiga atgyja jų kraujotaka. Nors yra įvairių teorijų, tikroji Lozoriaus fenomeno priežastis nėra žinoma. Šis reiškinys buvo pavadintas Jėzaus Kristaus iš numirusiųjų prikelto Lozoriaus vardu.
Šiurpi juosta „Lozoriaus efektas“ apie gyvųjų bei mirusiųjų pasaulius ir bandymą ištrinti ribą tarp jų – Lietuvos kino teatrus pasieks vasario 27 dieną.
