Ligoninėje Sicilijoje apkeistos Caterina Alagna ir Melissa Fodera, kurioms dabar po 23 metus, užaugo ne su savo biologinėmis motinomis. Tai paaiškėjo tik kai mergaitėms buvo treji ir Melissos mama Marinella atvyko iš darželio pasiimti atžalos ir pamatė į jos kitas dvi dukras labai panašią darželinukę.
Tiesą apie klaidą ligoninėje šeimos sužinojo atlikus DNR testus, tačiau kadangi buvo praėję daug laiko, jų motinos Marinella ir Gissella nusprendė staigaus apsikeitimo neatlikti, o mergaites auginti drauge. Jos su šeimomis net apsigyveno viename name, kad tiek moterims, tiek mergaitėms būtų kuo patogiau.
Kaip rašo Dailymail.co.uk, Caterinos ir Melissos gimimo laikas skiriasi vos 15 minučių. Abi mergaitės pasaulį išvydo 1998 m. gruodžio 31 d. Teigiama, kad motinoms ne tuos kūdikius įdavė Naujųjų metų šventės džiaugsmo užvaldytos slaugės.
Motinos pastebėjo, kad joms įteikti kūdikiai vilki nematytais drabužiais, bet slaugės tik patikino, jog naujagimiai tikrai nesumaišyti, gal tik aprengti ne tais drabužėliais. Po trejų metų darželyje įvykęs susitikimas atskleidė, kad motinų nuojauta vis dėlto neapgavo.
„Atpažinau Caterinos motiną, Gisellą iš akušerijos skyriaus ir man kilo įtarimų – po 15 dienų atlikome DNR testus ir nebežinojau, ką galvoti. Buvo siurrealu, taip neįmanoma“, – pasakojo Marinella.
Iš pradžių motinos priešinosi idėjai apsikeisti dukromis, tačiau galiausiai sutarė, kad mergaitės turi augti su biologinėmis motinomis ir pasikeitimas turi įvykti palaipsniui. Šeimos net drauge apsigyveno, bet sunkiausias etapas jų dar laukė.
Ekspertai motinoms rekomendavo, kad tam, jog mergaitės galėtų priprasti prie savo biologinių tėvų ir jų gyvenimo būdo, atskirai nuo jas užauginusių motinų jos praleistų mažiausiai šešis mėnesius.
„Mes, abi motinos, verkėme kalbėdamos telefonu kiekvieną dieną ir jau po trijų mėnesių nusprendėme, kad nebetęsime, susitikome ir niekada nebesiskyrėme, – pasakojo Marinella, nebesiskyrusi ir su Melissa, nors, kaip paaiškėjo, ji nebuvo jos biologinė dukra. – Maitinau ją, išmokiau pirmųjų žodžių. Turėjome dalytis viskuo.“
Laikui bėgant abi šeimos labai suartėjo. Mergaitės taipogi. Melissa ir Caterina drauge švęsdavo visas svarbias progas, nesiskyrė ir pradėjusios lankyti mokyklą – sėdėjo viename suole.
Ar mergaitės žinojo, kad pirmuosius gyvenimo metus praleido ne su savo biologinėmis motinomis? Apie tai joms papasakota tik sulaukus aštuonerių, kai jau galėjo suvokti šį įvykį.
Gal mergaitės taip ir nebūtų sužinojusios, kad ligoninėje jos iškeliavo ne pas savo motinas, bet su šia paslaptimi nebūtų galėjusios gyventi Marinella ir Gisella. Be to, Melissa sakė neprisimenanti nieko apie su Marinella praleistą vaikystę ir pridūrė, kad ji visuomet išliks jos „antra mama“.
