Princo tėvas paliko šeimą, o mama susirgo šizofrenija
Princas Philipas gimė Graikijos, kuri kadaise buvo galinga kilmingųjų šalis, karališkoje šeimoje. Ir nors princas užėmė svarbią vietą visuomenėje, tačiau savo vaikystėje neturėjo vietos, kurią galėtų vadinti tikraisiais namais.
Nors graikai į monarchiją žvelgė nevienareikšmiškai, tačiau XIX a. vid. jie pajuto šalį galinčio valdyti karaliaus poreikį. Buvo kreiptasi į Danijos karaliaus Christiano 17-metį sūnų Williamą, kuris užėmė Graikijos sostą ir tapo karaliumi George'u I.
Ketvirtasis karaliaus sūnus princas Andrew vedė Batenbergo princesę Alice, su kuria susilaukė keturių dukrų, o 1921 m. – sūnaus princo Philipo. Kalbama, kad mama jį pagimdė ant virtuvės stalo.
Tuo metu Andrew ir Alice gyveno name Korfu saloje. Deja, tačiau laimingą šeimos gyvenimą netikėtai sugriovė netektis – Philipo senelis buvo nužudytas, o šeima ištremta.
Tačiau nesėkmės tuo nesibaigė, nes netrukus į Graikijos ir Turkijos karinį konfliktą įsivėlęs princas Andrew, kuris buvo kaltinamas valstybės išdavyste dėl įžūlaus Graikijos kariuomenės generolo leitenanto įsikišimo, sulaukė karo teismo, kuriame buvo nuteistas mirties bausme.
Visgi nuo žiauraus likimo jį išgelbėjo karalius George'as V, kurio pagalba šeima kreiseriu buvo išgabenta į Italiją. Įdomus faktas, kad kelionės metu princas Philipas praleido gulėdamas vaisių dėžėje, o vėliau traukiniu keliavo į Paryžių.
Tačiau šios patirties princo tėvas Andrew neištvėrė. Tad apgyvendinęs savo šeimą Prancūzijoje, pats išvyko gyventi į Prancūzijos Rivjerą. Nuo tada princas Philipas retai matydavo tėvą, o mama Alice – vyrą.
Lyg problemų būtų maža, kai princui suėjo aštuoneri, jo mamą ėmė kankinti psichologinės problemos. Galiausiai gydytojas jai diagnozavo paranojišką šizofreniją ir ji buvo nugabenta į gydymo įstaigą Šveicarijoje. Nuo tada princas Philipas daugelį metų nebematė mamos.
Tuo metu jo tėvas su meiluže gyveno Monte Karle. Ir nors abu mažojo princo tėvai buvo gyvi, tačiau tam tikra prasme jis liko našlaičiu.
„Šeima iširo. Mano mama sirgo, seserys ištekėjo, tėvas gyveno pietų Prancūzijoje. Aš tiesiog turėjau su tuo susitvarkyti“, – yra kalbėjęs princas Philipas.
Vėliau berniukas buvo išsiųstas pas savo dėdę ir tetą į Didžiąją Britaniją, kurioje lankė Berkšyro paruošiamąją mokyklą. Būdamas šviesių plaukų ir akinamai gražių mėlynų akių, paauglystėje berniukas sulaukdavo ne vienos mergaitės dėmesio.
Bet net ir šis dėmesys nesumažino princo Philipo ilgesio šeimai. Jo pusseserė Georgina Kennard yra minėjusi, kad būdamas vaikas jis atrodė kaip laimingas berniukas, tačiau viduje jautėsi priešingai.
„Buvo labai linksmas, gyvas. Paaugęs jis tapo rūpestingas ir pastabus. Tam tikrą laiką jis niekada nematė savo tėvų. Niekada. Ir dėl to kentėjo“, – pasakojo G.Kennard, pridurdama, kad princas ne kartą minėjo, jog visi turi šeimą, o jis – ne.
TAIP PAT SKAITYKITE: Karališka meilės istorija it iš pasakos: Elizabeth II princą Philipą įsimylėjo dar paauglystėje
TAIP PAT SKAITYKITE: Amerikoje įsikūrusių princo Harry ir Meghan Markle namuose policija lankėsi jau devynis kartus
Visos keturios seserys buvo ištekėjusios už nacių
Vėliau princas išvyko į Vokietijoje esantį internatą. Ir pamatęs tai, ką daro A.Hitlerio režimas, ne kartą viešai pasibaisėjo nacių poelgiais. Galiausiai buvo nuspręsta, kad gyventi šioj šalyje jam nesaugu, tad 1934 m. jis išvyko į Škotiją.
Tačiau stiprius išgyvenimus dėl Vokietijos princas jautė ir vėliau. O to priežastimi tapo visų keturių seserų santuoka su vokiečiais, kurie, pasirodo, buvo dar ir naciai.
Vyriausioji sesuo Margarita 1930 m. ištekėjo už Hohenlohe-Langenburgo princo Gottfriedo, Theodora – už Badeno grafo, Cecile – už Heseno kunigaikščio, o Sophie, iš pradžių ištekėjusi už Heseno princo Christopho, vėliau santuokos saitais susijungė su Hanoverio princu George'u.
Margaritos vyras buvo korpuso vadas per nacių invaziją į Austriją 1938 m. O artėjant karui turėjo daug ryšių su nacių partijos lyderiais.
Theodoros vyras parūpino pastatus Kurto Hahno mokyklai „Salem“, tačiau išvykus įstaigos įkūrėjui, toje pačioje vietoje buvo įkurta nacistinė mokykla.
Cecilės vyras į nacių partiją įstojo 1937 m., o Sophie vyras Christophas buvo SS narys.
Netikėtai nėščiai Cecilei ir jos vyrui su vaikais 1937 m. žuvus lėktuvo katastrofoje, princas Philipas būdamas 16-os metų turėjo dalyvauti Darmštate surengtose laidotuvėse. Nuotraukose galima pamatyti princą, kuris eina šalia karinėmis uniformomis apsirengusių šeimos narių.
Visgi atėjus Antrajam pasauliniam karui, princas Philipas įstojo į Karališkąjį laivyną, su kuriuo kovojo prieš nacių grėsmę. Karo metu jis neturėjo jokio kontakto su seserimis, tačiau 1946 m. balandį pagaliau su jomis susitiko. Nepaisant to, joms buvo draudžiama dalyvauti po metų vykusiose jo ir princesės Elizabeth II vestuvėse. Buvo baiminamasi, kad bus jaučiama priešiška nuotaika vokiečiams.
Negalėdamos dalyvauti brolio vestuvėse jos sulaukė 22 puslapių ataskaitos iš jų mamos princesės Alice, kuri buvo beatsigaunanti po sunkaus laikotarpio su psichologinėmis problemomis.
Iki pat princesės Elizabeth II karūnavimo 1953 m., buvo priimtas sprendimas, kad praeities įvykius reikia palikti praeityje. Tad princas Philipas nusprendė, kad tautai bus geriausia nepriminti jo ryšių su Vokietija.
Nors jis reguliariai su seserimis susirašinėjo ir lankėsi Vokietijoje, tačiau jos buvo kviečiamos susitikti Balmoro pilyje, kuo toliau nuo visuomenės dėmesio.
Jo tėvas princas Andrew mirė 1944 m., po savęs palikęs kelias knygas, paveikslėlius, plaukų šepečius ir žiedą. Philipo motina princesė Alice gyveno iki 1969 m. Paskutines dienas ji leido privačiai.
Po daugybės metų princas Philipas savo gyvenimą apibūdino kaip pilną „karų, revoliucijų, išsiskyrimų ir tragedijų“. Dažnai Edinburgo kunigaikštis buvo kritikuojamas dėl savo tiesmuko kalbėjimo, tačiau tai atsirado iš jo auklėjimo – pirmiausia, tremties, tėvų netekties ir galiausiai seserų susvetimėjimo.
Daugiau faktų apie princo Philipo gyvenimą – vaizdo įraše:
