„Praradau savo darbą per ekonominę krizę JAV 2008 metais. Buvau sutrikęs ir nežinojau, ko griebtis. Ketverius metus aš buvau tiesiog pasiklydusi siela, įklimpau į alkoholį, tapau nuo to priklausomas. Visus tuos ketverius metus imdavausi bet kokio pasitaikiusio darbo. Neturėjau minčių į rankas paimti fotoaparato iki tol, kol 2011 metais pradėjau gydytis nuo alkoholizmo ir dalyvauti vienoje reabilitacijos programoje. Po kelių mėnesių pradėjau fotografuoti peizažus ir mane supančią aplinką. Tai buvo mano naujas hobis ir būdas atsipalaiduoti, nusiraminti“, – portalui Žmonės.lt pasakojo Jake‘as.
J.Olsenas prisiminė, kad netrukus jo nuotraukos sulaukė teigiamų atsiliepimų „Facebook“ erdvėje. Jis sulaukė pirmųjų užsakymų – kelios šeimos paprašė sukurti portretus.
„Laikui bėgant mano užsiėmimas virto verslu. Šių metų gegužę sueis dveji metai nuo to laiko, kai aš turėjau pirmą fotosesiją“, – atviravo menininkas.
Paklaustas, ar niekada nesigailėjo pasirinkęs fotografo kelią, J.Olsenas prisipažino: „Neturiu jokių nuoskaudų, kad vienas ar kitas dalykas nutiko mano gyvenime. Be tos patirties, geros ar blogos, kurią įgavau, aš nebūčiau ten, kur esu dabar. Tiesiog nebūčiau tuo, kas esu. Mano nuotraukose gausu simbolinių reikšmių. Dažnai mėgstu įamžinti kelius ne todėl, kad jie gražiai derėtų mano nuotraukose, bet todėl, kad tai skatina žmones judėti į priekį.“
Amerikietis pasakojo, kad kiekviena nuotrauka yra labai individuali. Dažniausiai jo fotosesija tęsiasi apie dvi valandas, tačiau niekada negali žinoti, kas gali pakišti koją. Kai kurių dalykų tiesiog neįmanoma numatyti – natūralus apšvietimas, kaip pavyksta rasti bendrą kalbą su užsakovais ir, aišku, sėkmė.
J.Olsenas prisipažino, kad mėgstamiausia jo nuotrauka – Jameso Spaino portretas „Aging storm“ („Senstanti audra“).
„Akimirka nuotraukoje buvo pagauta atsitiktinai. Rytuose už Jameso nugaros galima pamatyti judančią audrą. Jis atvyko kartu su šeima į fotosesiją. J.Spainas lipo iš automobilio, kuomet aš turėjau pasiruošęs kamerą, o už nugaros jau formavosi audra. Audros vėjas sekundei pakėlė Jameso plaukus ir man pavyko tai užfiksuoti. O jo veidas tuo metu spinduliavo visišką ramybę. Visa tai, mano nuomone, sukūrė tobulą vaizdą, kuomet laikas tarsi sustoja“, – pasakojo fotografas.
Jacke‘as pasakojo, kad jį kurti įkvepia gyvenimiški dalykai, su kuriais jis susiduria kasdien.
„Prisimenu, buvo laikas, kuomet maniau, kad viskas baigta. Nebeturėjau noro gyventi ir eiti toliau. Džiaugiuosi, kad man pavyko nueiti tiek toli ir pasiekti tai, ką darau. Esu dėkingas sunkiems laikams ir išbandymams, kurie mane stūmė į priekį. Mano įkvėpimo šaltinis – žmogaus asmenybės nugludinimas“, – teigė amerikietis.
Fotografas J.Olsenas nuotraukose dažnai įamžina vaikus ir gyvūnus. Anot jo, jį žavi jų nekaltumas ir tyrumas. Vaikai nėra susidūrę su suaugusiųjų pasauliu, jie nėra pavergti godumo ir jėgos demonstravimo. Vaikai ir gyvūnai puikiai dera su gamta ir vienas su kitu.
Paklaustas, koks būtų idealus nuotraukos fonas, J.Olsenas pasakojo: „Tai turėtų būti fonas, kuriame daug spalvų ir geras natūralus apšvietimas. Keliai ir šaligatviai man taip pat yra vienas iš tų komponentų, kuriuos noriu matyti savo darbuose. Jie suteikia stiprų kontrastą ir priverčia akis ieškoti kažko nuotraukoje.“
Daugiau fotografo darbų galite rasti jo socialinio tinklo paskyroje https://www.facebook.com/jakeolsonstudios arba svetainėje www.jakeolsonstudios.com.
