„Sprendimo priežastis yra faktas, kad negalima atmesti tikimybės, jog JAV ekstradicijos prašyme gali būti (procedūrinių) trūkumų“, – sakoma Šveicarijos teisingumo ministerijos paskelbtame pareiškime.
„Iš Lenkijos kilęs prancūzų kino kūrėjas nebus išduotas Jungtinėms Valstijoms, o priemonės dėl jo laisvės suvaržymo buvo atšauktos“, – spaudos konferencijoje sakė teisingumo ministrė Eveline Widmer-Schlumpf.
Šveicarijos teisėsaugai ypač užkliuvo tai, kad JAV pareigūnai nepateikė konfidencialių liudijimų apie R.Polanskio nuteisimo procedūrą 1977–1978 metais.
Romanas Polanskis tvirtino, kad teisėjas jį „išdavęs“ ir siekęs „išgarsėti mano sąskaita“. Pasak režisieriaus, reikalavimas jį išduoti Jungtinėms Valstijoms yra „pagrįstas melu“.Teisingumo ministerija taip pat nurodė, jog buvo atsižvelgta į nacionalinius interesus.
Šveicarijos teisėsauga suėmė 76 metų R.Polanskį prieš maždaug dešimt mėnesių, kai režisierius atvyko į Ciurichą dalyvauti kino festivalyje, kur jam turėjo būti įteiktas apdovanojimas už viso gyvenimo laimėjimus.
„Oskaro“ laureatas, sukūręs didžiojo ekrano šedevrais laikomus filmus „Rozmari kūdikis“ („Rosemary's Baby“), „Kinų kvartalas“ („Chinatown“) ir „Pianistas“ („The Pianist“), ilgiau nei du mėnesius praleido už grotų, kol buvo paleistas už 4,5 mln. JAV dolerių užstatą. Nuo tada jis laikomas namų arešto sąlygomis prabangiame Alpių kalnų kurorte Gštate.
R.Polanskis internetiniame žurnale „La Regle du Jeu“ rašė, kad jam teko užstatyti savo butą, jog galėtų sumokėti užstatą.
Prieš daugiau nei tris dešimtmečius R.Polanskis buvo apkaltintas, kad šampanu ir vaistais apsvaigino vieną nepilnametę, sutikusią dalyvauti fotosesijoje jo namuose, ir išžagino. Iš pradžių jam buvo pateikti kaltinimai dėl šešių baudžiamųjų veikų, tarp jų – dėl narkotikais apsvaigintos aukos išžaginimo, vaiko tvirkinimo ir sodomijos. Vėliau režisierius pripažino kaltę dėl neteisėtų lytinių santykių.
Dėl to, kas nutiko vėliau, iki šiol nesutariama. R.Polanskio gynėjai sako, kad teisėjas Laurence'as J.Rittenbandas (šiuo metu jau nebedirbantis), susitarė su advokatais skirti režisieriui tik 90 dienų psichiatrų įvertinimą.
Tačiau vėliau teisėjas esą pakeitęs nuomonę ir iškvietęs R.Polanskį, norėdamas skirti jam griežtesnę bausmę. Šis nieko nelaukdamas pabėgo į savo gimtąją Prancūziją, aiškino advokatai.
R.Polanskis tvirtino, kad teisėjas jį „išdavęs“ ir siekęs „išgarsėti mano sąskaita“. Pasak režisieriaus, reikalavimas jį išduoti Jungtinėms Valstijoms yra „pagrįstas melu“.
Savo pranešime jis pridūrė, kad atsistatydinęs apygardos prokuroro pavaduotojas Rogeris Gunsonas, kuris dalyvavo nagrinėjant bylą prieš tris dešimtmečius, palaikė R.Polanskio išdėstytą įvykių versiją ir ją patvirtino priesaika.
Režisieriaus advokatai argumentuoja, kad įslaptintų R.Gunsono liudijimo stenogramų paviešinimas parodytų, kad reikalavimas išduoti R.Polanskį pagrįstas klaidingais ir neišsamiais Los Andželo apygardos prokuratūros pareiškimais.
R.Polanskis pridūrė: „Nebegaliu ilgiau tylėti, nes Jungtinės Valstijos tebereikalauja mane išduoti veikiau siekdamos patiekti mane ant lėkštelės pasaulio žiniasklaidai negu dėl to, kad paskelbtų nuosprendį, susijusį su susitarimu, kuris buvo pasiektas prieš 33 metus.“
