Seriale V.Litvinenko vaidina ukrainiečių kalbos mokytoją, gyvenančią Mariupolyje. Čia daugybė žmonių kalba rusiškai, tačiau, kaip pasakoja aktorė, jos vaidinama herojė atsisako daryti tą patį – mylėdama savo gimtąją kalbą, ji su visais kalba tik ukrainietiškai. Būtent taip ir pati aktorė kalbėjo duodama interviu.
Interviu su V. Litvinenko:
Tačiau tai – ne vienintelis aktorę su jos seriale įkūnijamu vaidmeniu siejantis bruožas. Pasirodo, kad prasidėjęs karas, tiek pačią Viktoriją, tiek ir jos heroję seriale išskyrė su antromis pusėmis.
V.Litvinenko prisimena, kokia sunki buvo toji atsisveikinimo akimirka bei nerimas, ar kada nors su mylimuoju dar pavyks susitikti ir vėl:
„Pati sunkiausia buvo išsiskyrimo su mylimu žmogumi akimirka. Mano žmogus liko Kijive, o aš išvažiavau. Iš pradžių mes nežinojome, ar susitiksime, ar bombarduos Kijivą… Niekas nežinojo, kas bus, ir tai buvo blogiausia – išsiskyrimas su savo žmogumi“, – atvirauja ji.
Kol kiti karui ruošėsi, aktorė tokias mintis vijo į šalį
Kaip ir daugelis kitų seriale suvaidinusių aktorių, V.Litvinenko neslepia, jog mintis, kad galėtų prasidėti karas, visuomet vijo į šalį. Būtent todėl praėjusių metų vasario 24-ąją ji neslepia patyrusi šoką.
„Nors perspėjimų buvo, ir daug kas karui jau ruošėsi, aš ir mano žmogus to nedarėme. Kiti pakavosi krepšius, ruošė savo dokumentus. Mes nesiruošėme, nes netikėjome – galvojome, kad tai bus informacinis karas. Gali būti bet kas, bet niekas negalėjo nė pagalvoti, kad tai bus pilno masto karas. Todėl mes stovėjome ir žiūrėjome vienas į kitą, kol aš jo paklausiau – ką mes darysime? Vėliau mano sūnus pradėjo verkti ir pasidarė dar sunkiau, nes kai vaikas mažas – jis nemiega, o tu negali jam paaiškinti, kas vyksta. Tu supranti, kad turi rinkti daiktus. O virš mūsų pastato nuolatos skraidė lėktuvai. Nežinojome – išgyvensime ar tuoj numirsime“, – karo pradžią prisimena aktorė.
Ir nors iš pradžių, neigdama karo faktą, negalėjo įvertinti situacijos rimtumo, galiausiai V.Litvinenko su savo mylimuoju nusprendė palikti Kyjivą.
„Deja, dabar Ukrainoje nėra saugios vietos. Kur tu bevažiuosi, į bet kurį pastatą gali atlėkti raketa. Todėl negalima pasakyti, kad mes pasislėpėme – tiesiog išvažiavome iš miesto. Išvažiuoti buvo nelengva, nes iš miesto važiavo visi žmonės. Jeigu mums įprastai būtų reikėję važiuoti valandą, tada mes važiavome keturias“, – pasakoja ji.
Tiesa, net ir už miesto nebuvo ramu – netrukus aktorei ir jos artimiesiems karo siaubą teko pamatyti iš labai arti. „Rusijos kariuomenė buvo labai arti tos vietos, kurioje mes buvome. Aš mačiau, kaip degė autobazė, juodi dūmai kilo dangun, jaučiau per sienas nueinančius sprogimus. Žinoma, aš laikiausi – neturėjau teisės pulti į paniką, nes su manimi buvo vaikai. Baisiausia buvo mintis, kad mano vaikai irgi pradės bijoti. Juk iš miesto aš juos ir išsivežiau todėl, kad jie nejustų oro pavojaus, kad būtų ramybėje. Ir todėl aš laikiausi net režimo – su sūnumi eidavome į kiemą“, – prisiminimais dalijasi ji.
Vienintelė svajonė – grįžti į Ukrainą ir pabučiuoti jos žemę
Taip norėdama apsaugoti savo vaikus, aktorė ne kartą keitė slėptuvių vietą, kol galiausiai, praėjusių metų gegužę, atsidūrė Lietuvoje. Visgi nors ir vykstant karui, palikti savo šalį jai buvo be galo sunku.
„Iki paskutinės akimirkos negalėjau išvažiuoti iš Ukrainos, nes lengviau išgyventi karą Ukrainoje, nei čia (graudinasi). Nes tai – tavo žemė, ji tau suteikia jėgų, ir tu ne taip stipriai bijai, tau ne taip baisu, kaip sėdint čia, skaitant naujienas. Na, tai dar netgi blogiau, nes tu vis tiek galvoji apie karą, tuos žmones, esančius Ukrainoje. Tau norisi padėti, bet tu negali nieko padaryti“, – sako ji.
Todėl šiandien V.Litvinenko, kaip ir visas likęs pasaulis, svajoja apie taiką ir Ukrainos pergalę. „Ten viskas kitaip – žemė kitokia, oras kitoks, žmonės kitokie. Viskas kitaip. Ir tik Ukrainoje, netgi kai vyksta karas, vis tiek jaučiuosi žmogumi, jaučiuosi laisva, galiu kvėpuoti pilna krūtine, Tai – mano. Aš pabučiuosiu Ukrainos žemę“, – tikėjimo savo šalies ir jos žmonių stiprybe nė už ką neatsisako aktorė.
Serialą „Savo akimis“ žiūrovai kviečiami stebėti pirmadieniais-ketvirtadieniais, 21 val. per TV3.
Ukrainiečiams padėti gali kiekvienas
O kol karas tebevyksta, kiekvienas galime padėti ir likusiems Ukrainoje. Suvieniję jėgas, TV3 grupė ir Nacionalinis kraujo centras skelbia apie bendrą paramos Ukrainai akciją, kuri padėtų surinkti šiuo metu šalyje labiausiai trūkstamas medicinines priemones – kraujo surinkimo maišelius.
Reikalingas kraujo surinkimo maišelių kiekis yra milžiniškas – net vienas milijonas. Tačiau savo auka kiekvienas iš mūsų šį tikslą galime priartinti prie realybės.
