Ukrainos lyderio kalbos ir biografija tampa memais.
Atsakymą įtakingam JAV pareigūnui, pasiūliusiam prezidentui su šeima evakuotis: „Man reikia amunicijos, o ne pavežėjo“, kada nors cituos kaip Winstono Churchillio ar kitų legendinių XX amžiaus politikų žodžius. Ir žavėsis poelgiais: Rusijos šmeižtą, kad palikęs Kyjivą slepiasi bunkeryje, Zelenskis paneigia tiesiog išeidamas į miesto gatvę ir pasidalydamas vaizdo įrašu. Prezidentas sostinėje. Neketina trauktis. Neketina sudėti ginklų.
Ką jau kalbėti apie sukrečiantį pokalbį su Europos vadovais, kuriame, kaip pranešama, nuskambėjo dar viena vėliau pasklidusi frazė: „Tai gali būti paskutinis kartas, kai matote mane gyvą.“ Kas žino, galbūt ji tapo paskutiniu lašu, nusvėrusiu sprendimą stabdyti Rusiją.
Šeštasis Ukrainos prezidentas ir vyriausiasis šalies karo pajėgų vadas Volodymyras Zelenskis bei jo komanda parankinį ginklą – gebėjimą kalbėti, įtikinti, patraukti dėmesį, pildyti socialinius tinklus – valdo tobulai.
Į didžiąją politiką jis atėjo ne iš kariškių ar teisininkų, o iš technikos profesionalų šeimos: mama – inžinierė, tėtis – informatikos profesorius. Gimė Dniepropetrovsko srityje, Kryvyj Rihe – Rytų Ukrainoje, rusakalbiame krašte. Nors to nepabrėžia, yra žydų kilmės: dalis giminės žuvo per Holokaustą, dalis – Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo Raudonojoje armijoje.
Ukrainos žydų istorija – sudėtinga tema ir šis prezidento biografijos faktas vis primenamas. Kartais – su pasididžiavimu (palankūs komentatoriai vadina Zelenskį pirmuoju žydų kilmės Ukrainos prezidentu). Kartais – antisemitiniu tonu. Bet verčia niekais Rusijos kaltinimus – girdi, jo valdoma šalis nusirito į nacizmą. Kaip Putinas ketina denacifikuoti šalį, kurios prezidentas – žydas? – tiesiai klausia „Jewish Telegraphic Agency“.
Juokas – geras vaistas nuo baimės. O Zelenskis – ne tik teisininkas pagal išsilavinimą, bet ir humoristas pagal pašaukimą. Dar studijuodamas įsitraukė į „Linksmųjų ir išradingųjų klubo“ veiklą, subūrė savo komandą „95-asis kvartalas“, pats kūrė daugumą numerių. Sakoma, politines kalbas irgi rašo pats. Ir laisvai pereina nuo ukrainiečių prie rusų ir kreipiasi į užpuolikų tautą be vertėjų.
Zelenskio komandos humoristinės televizijos laidos buvo beprotiškai mėgstamos. Ypač didelio populiarumo sulaukė ir 2015 metais pradėtas kurti komiškas serialas „Tautos tarnas“. Simboliška, kad Zelenskis jame vaidino pagrindinį herojų – istorijos mokytoją, tapusį šalies vadovu ir kovojantį su oligarchais bei korupcija.
2019-aisiais serialas tapo tikrove. O geras komikas (arba klounas, kaip paniekinamai vadino priešininkai) – geru prezidentu. Tai, dėl ko jam priekaištauta, pasirodė esąs pranašumas!
Beje, kalbėta, esą Zelenskį rinkimams rengė didžiulė viešųjų ryšių komanda, už kurios darbą sumokėjo Didžiojoje Britanijoje įsikūręs buvęs Dniepropetrovsko srities gubernatorius Ihoris Kolomoiskis. Dėl šito ryšio jam irgi priekaištauta. Ir vis dėlto 73 proc. persvara prieš Petro Porošenką nekėlė abejonių.
Per dvejus metus Marijinskio rūmuose, kaip vadinama Ukrainos prezidento rezidencija, Zelenskis sulaukė tiek pagyrimų, tiek aršios kritikos, tačiau viena buvo visada aišku: jis neketina taikstytis su didelės, agresyvios ir nepagrįstų pretenzijų turinčios kaimynės spaudimu.
Nuo pat Maidano (tie, kas šaipėsi iš prezidento juokdario, prezidento klouno, pamiršta, kad jis visada palaikė protestuotojus, Ukrainos kariuomenę Donbase, koncertavo kariams) Zelenskis stojo už savo šalies narystę NATO ir Europos Sąjungoje.
Vos išrinktas, atsiribojo nuo Rusijos, sakydamas, kad nori stiprios, galingos ir laisvos Ukrainos. Jis vis dar kovoja už tai. Nors turi ką prarasti – pavyzdžiui, žmoną, dukrą ir sūnų. Beje, buvęs jo varžovas ir beveik priešas – politiniai jų nesutarimai anaiptol nepriminė džentelmenų dvikovos – Porošenka taip pat yra Kyjive.
Ir niekas nebedrįsta prasižioti apie prezidentą klouną. Atvirkščiai, atrodo, Zelenskis suskiepijo humoro vakcina ir savo žmones: ukrainiečių juokeliai apie užpuolikus – dar vienas jų ginklas. Ir žmonės šiandien išties yra jo. O jis – jų. Tautos prezidentas, kuris nepalieka savo žmonių.
Pastaraisiais metais Volodymyras Zelenskis sulaukė liaupsių ir iš savo buvusios kolegės – atstovės spaudai Iuliia Mendel.
35-erių I.Mendel Ukrainos prezidento atstove spaudai dirbo nuo 2019 m. birželio iki 2021 m. liepos mėnesio.
„Volodymyras Zelenskis yra labiausiai atsidavęs žmogus, kurį aš kada nors pažinojau. Jis niekada nepasiduoda“, – žurnalui „People“ sakė Mendel. – Jo stiprybė ir drąsa nustebino pasaulį, bet ne mane. Manau, kad Vakaruose žmonės jį laikė humoristu, bet iš tikrųjų jis turi teisininko išsilavinimą“.
„Jis yra kaip laivo kapitonas. Anksčiau jis yra sakęs, kad jei kas nors atsitiks, jis bus paskutinis žmogus tame laive“, – pridūrė I.Mendel ir patikino, kad V.Zelenskis visada buvo „geras vadovas“.
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis su žmona Olena augina dvi atžalas – dukrą Oleksandrą ir sūnų Kyrylą.
2004 metais gimusi V.Zelenskio dukra Aleksandra nuo pat mažens išbandė tėčio, garsaus aktoriaus, kelią. Būdama 10 metų, mergaitė suvaidino filme „8 new dates“. Jame pasirodė kartu su tėčiu.
Bet Aleksandra domėjosi ne tik tuo – ji puikiai piešė, išbandė tailandietišką boksą, o aplinkinius žavėjo ir puikiu humoro jausmu bei gebėjimu įsikūnyti į skirtingus vaidmenis.
Kai Aleksandrai sukako 12 metų, mergaitė sudalyvavo šou „Laugh The Commedian“, kuriame vienas iš komisijos narių buvo... jos tėtis. Aleksandros pasirodymo įrašas kiek vėliau buvo įkeltas į „Youtube“ platformą, kur gali būti randamas iki šiol.
Jaunesnioji V.Zelenskio atžala – sūnus Kirilas – gimė 2013 metais. Tėčiui tapus prezidentu, berniuko gyvenimas tapo kur kas labiau saugomas nuo žiniasklaidos akių, nei iki tol buvo jo sesers.
Per tėvo dieną V.Zelenskis socialiniuose tinkluose pasidalijo jautriu įrašu apie tėvystę.
„Būti tėvu – didžiulė atsakomybė ir didžiulė laimė. Tai stiprybė, išmintis, motyvacija eiti į priekį ir nepasiduoti. Ir kad ir kaip būtų sunku – saugoti ir apginti brangiausią. Jūsų šeimos, vaikų ir visos Ukrainos ateitį“, – Tėvo dienos proga rašė V.Zelenskis.
Savo įrašą prezidentas papildė širdį veriančiomis nuotraukomis, kuriose – ukrainiečiai vaikai, susidūrę su karo siaubu ir atsisveikinantys su šalyje likusiais savo tėvais.
Volodymyras ir Olena susipažino Kryvyj Rige, iš kur jie yra kilę. Aštuonerius metus trukusi romantiška draugystė su Olena, kuri su Volodymyru mokėsi toje pačioje Kryvyj Riho 95-ojoje vidurinėje mokykloje, tik gretimoje klasėje, baigėsi. Praeityje liko keliasdešimt bendrų išvykų į koncertus ir KVN festivalius, linksmos draugijos ir laikini išsiskyrimai. Jų laukė bendras gyvenimas, pramogų verslo viršūnių šturmas ir Ukrainos pirmosios ponios statusas.
2003 metų rugsėjo 6 dieną kartu su draugais „kvartaliečiais“ Oleksandru Pikalovu, Serhijumi Šefiru, Jurijumi Koriavčenkovu, Olena Kravec ir savo tėvais Volodymyras Zelenskis Kryvyj Rihe įžengė į Olenos Kijaško kiemą. Vilkėdamas šviesų kostiumą, pasirišęs kaklaraištį ir rankoje laikydamas puokštę gėlių būsimas prezidentas buvo pasiruošęs santuokos ceremonijai.
Žinoma, jei prieš 19 metų Olenai kas nors būtų pasakęs, kad jos vyras taps Ukrainos prezidentu, o ji – pirmąja šalies ponia, ji nebūtų patikėjusi. Bent jau 2003 metais tai atrodė tikra utopija.
Nors ir mokėsi gretimose klasėse, Volodymyras ir Olena susipažino jau baigę mokyklą. Tuomet jis jau studijavo teisę Kryvyj Riho ekonomikos institute, o ji – architektūrą Kryvyj Riho universitete.
Tačiau O.Zelenska su savo vyru Volodymyru nuo karo pradžios beveik nesimato. BBC paklausta, kada ji su sutuoktiniu ir jųdviejų vaikais – Oleksandra ir Kyrylu – kartu vakarieniavo, Olena nutilo. Ji nenorėjo atskleisti tikslios datos.
„Dabar tai būna labai retai... Tikrai labai retai“, – tik tarstelėjo ji.
„Aš su vaikais gyvenu atskirai, o mano vyras gyvena darbe. Labiausiai mums trūksta paprastų dalykų – sėdėti, nežiūrint į laikrodį, tiek laiko, kiek tik norisi.“
Pokalbio metu O.Zelenska nekart kartojo – didžiausias jos noras, kad Ukraina kuo greičiau pasiektų pergalę.
„Visi suprantame, kad be pergalės nebus taikos. Tai būtų netikra taika ir ji ilgai netruktų“, – teigė ji.
Žurnalisto paklausta, kas jai pačiai yra pergalė, O.Zelenska nesusimąstė: „Sugrįžimas į normalų gyvenimą... Kartais atrodo, kad dabar jį tiesiog pristabdėme“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad ilgisi ir įprasto gyvenimo su savo vyru. Tačiau šiuo metu svarbiausia vienas kitą palaikyti.
„Mes nesame tik sutuoktiniai. Galiu drąsiai sakyti, kad esame geriausi draugai“, – atviravo Ukrainos pirmoji ponia.
2022 metų pabaigoje žurnalas „Time“ „Metų žmogaus“ titulą paskyrė ukrainiečių prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir „Ukrainos dvasiai“ už šalies pasipriešinimą Rusijos invazijos akivaizdoje.
„Time“ vyriausiasis redaktorius Edwardas Felsenthalis, pavadinęs V.Zelenskio sprendimą likti Kyjive ir telkti savo šalį vykstant karui „lemtingu“, teigė, kad šių metų sprendimas buvo „pats aiškiausias“.
Nuo vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į jo šalį, V.Zelenskis kasdien sako kalbas, kurias seka ne tik ukrainiečiai, bet ir viso pasaulio piliečiai bei vyriausybės.
Jis taip pat keliavo į gyvenvietes fronto linijose ir neseniai apsilankė Chersone, po to, kai Ukraina išstūmė Rusiją iš šio itin svarbaus pietinio miesto.
„Jo informacinis puolimas pakeitė geopolitinę sistemą ir sukėlė veiksmų bangą, kuri nusirito per visą pasaulį“, – skelbdamas nugalėtoją rašė E.Felsenthalis.
„Nepriklausomai nuo to, ar mūšis dėl Ukrainos teikia vilties, ar kelia baimę, Volodymyras Zelenskis suaktyvino pasaulį taip, kaip nematėme dešimtmečius“, – rašė „Time“ vyriausiasis redaktorius.
2022 metų žmogaus titulą V.Zelenskis dalijasi su „Ukrainos dvasia“, kurią, pasak E.Felsenthalio, įkūnijo „daugybė žmonių šalyje ir už jos ribų“, kovojusių užkulisiuose, įskaitant paprastus žmones, tokius kaip virėjai ir chirurgai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Nuo komiko iki Ukrainos herojaus: ko nežinojome apie Volodymyrą Zelenskį?
