Ryžaisi atsiverti prieš Lietuvą ir pasakyti, kad esi kitokios seksualinės orientacijos mergina. Kada pati tai supratai?
Iki šiol tvirtai nenusprendžiu, kurios lyties atstovai man patinka labiau – moterys ar vyrai. Kadangi pasiryžau atvirai išpažinčiai, galiu garsiai pasakyti: taip, aš biseksuali. Šito nesigėdiju. Galbūt kas nors po šio interviu nusisuks nuo manęs, tačiau tikiu, kad daugiau bus tokių žmonių, kurie pasidžiaugs už atvirumą. Juk gyvename XXI amžiuje! Manau, viskas yra normalu.
Galbūt Tavo gyvenime buvo istorija, nuo kurios kažkas pasikeitė?
Kai man buvo 18-20 metų, tada ir supratau, kad man labai patinka gražios merginos. Ir kas gi čia tokio? Maždaug prieš penkerius metus turėjau draugę, kuri prisipažino mane mylinti. Jos ketinimai buvo labai rimti, tačiau tada aš nesiryžau pradėti draugystės. Tiesiog dar nebuvau pasirengusi rimtiems santykiams su mergina. Be to, ji buvo iš Minsko, o aš daug keliaudavau. Galiausiai mudvi nutraukėme ryšius.
Kaip Tavo artimieji ir draugai reagavo sužinoję, kad Tu biseksuali?
Tiesą pasakius, ne visi dar žino apie tai. Tačiau mane supantys žmonės vertina mano asmenybę, o ne seksualinę orientaciją. Juk visi mes valgome tą patį maistą, vienodai ilsimės, tuo pačiu oru kvėpuojame. O su kuo miegame – čia jau kiekvieno reikalas. Aš ir pati, bendraudama su žmonėmis, pirmiausiai vertinu kiekvieno asmenines savybes. Nors nepaneigsiu, kad daug mano draugų yra homoseksualūs. Ypač tarp Rusijos garsenybių.
Ar šiuo metu turi antrąją pusę – merginą arba vaikiną?
Taip, aš turiu merginą. Bet mes retai susitinkame. Ji gyvena ne Lietuvoje. Mano mergina taip pat biseksuali. Kartais turime santykių ir su vyrais, bet dėl to visai nesipykstame. Mūsų draugystė labai laisva ir neįpareigojanti. Nesame ta tradicinė pora (šypteli).
Visas interviu – naujausiame, nemokamame žurnalo „Mieste“ rugsėjo numeryje.
