Sausio pabaigoje Viktorija su 6 draugų kompanija pirmą kartą leidosi į trijų savaičių kelionę po Filipinus: „Jau tradiciškai nuo širdies draugo gavau dovanų per Kalėdas bilietus kelionei. Tad po M.A.M.A apdovanojimų trumpam užbėgome į vakarėlį ir jau ankstų rytą pradėjome kelionę.“
Baseinas dangoraižyje
„Iš pradžių nuskridome į Singapūrą – ten turėjome persėsti ir skristi į Filipinus. Tačiau planuodami kelionę nusprendėme ten pabūti ilgiau ir pasilikome 3 dienas. Jų visiškai pakako Singapūrui apžiūrėti – gražus, nuostabus miestas.
Man labai patiko, kad ten yra mini kinų, indų ir malajų miesteliai. Jeigu nori vienoje vietoje pamatyti daug skirtingų kultūrų, tai važiuok į Singapūrą. Pirmas dvi dienas gyvenome kinų rajone, tai tik į jį patekus, iš tikrųjų, jautiesi kaip Kinijoje: žmonės, maistas, turgeliai visai kaip Kinijoje“, – įspūdžiais dalijosi V.Sutkutė.
Dainininkė pasakoja, kad Singapūre paskutinę naktį apsigyveno populiariame „Marina Bay“ viešbutyje, ant kurio stogo įrengtas milžiniškas baseinas.
„Viešbutyje yra gal 57 aukštai, mes gyvenome 53, tai reikėjo pakilti kelis aukštus ir atsidurdavome prie nuostabaus baseino, kuriame plaukioji ir matai visą miestą kaip ant delno. Tačiau ten buvo labai daug turistų, buvo sunku susirasti vietos net paplaukioti“, – juokėsi Viktorija.
Skurdžiausiuose Filipinų rajonuose – laimingiausi žmonės
Dainininkė pasakoja, kad kiekvienoje šalyje bando įsijausti į vietinių kultūrą, pamatyti, koks gyvenimas verda svetur. Todėl ir nuvykus į Filipinus keliavo ne tik po žymiausias vietas, bet ir skurdžiausius rajonus.
„Atskridę į Filipinus iš pradžių buvome antrame pagal dydį Cebu mieste. Teko užklysti ir į rajonus, kurie buvo patys skurdžiausi. Vaikščioti buvo net nejauku, buvau girdėjusi, kad reikia pasisaugoti, nesinešti daug pinigų, nes gali ir užpulti.
Kai nukeliaujame į užsienį, labai mėgstame pamatyti šalies gyventojų tikrą gyvenimą. Juk bet kur gali pagulėti pliaže, degintis ir tiesiog leisti laiką viešbučiuose. Egzotika ir slypi ten, kur gali pamatyti tikrą vietinių gyvenimą. Ir iš tikrųjų negaliu patikėti, kad Filipinuose yra taip varganai gyvenančių, bet visi tokie laimingi. Tai paliko labai didelį įspūdį“, – pasakoja V.Sutkutė.
Pasiplaukiojimai su 12 metrų rykliais
Viktorija pasakoja, kad nuvykus į Filipinus sužinojo apie galimybę paplaukioti su bangininiais rykliais, todėl ilgai nedvejojusi nusprendė išbandyti šią pramogą.
„Anksčiau buvau mačiusi nuotraukas ir žinojau, kad šie rykliai gali būti iki 12 metrų ilgio. Tad labai norėjome išbandyti.
Dar prieš plaukiojant pamačiau, kad atvažiavo greitoji ir viena mergina ėjo susiėmusi už rankos. Aš iškart bėgau klausti, kas nutiko, maniau, gal užpuolė ryklys. Tačiau vis dėlto ji buvo tiesiog pasitempusi ranką. Labai išsigandau, nes galvojau, kaip lipsiu į vandenį, jei jie puola.
Tačiau tie rykliai yra prijaukinti, maitinasi planktonu, svarbiausia, jų neliesti. Kai panėrėme, aplink plaukiojo 6 metrų ilgio rykliai, juos tiesiog ranka paliesti galėjai. Tačiau atrodė, kad jie netgi mūsų nemato, vis ramiai praplaukdavo pro šalį. Bandėme darytis nuotraukas, bet buvo labai daug žmonių, tai nepavyko gerai užfiksuoti“, – teigė dainininkė.
Viktorija sako, kad šis pasiplaukiojimas paliko bene didžiausią įspūdį: „Buvo labai įspūdinga, aš pirmą kartą gyvenime mačiau tokią didelę žuvį, – juokavo Viktorija. – Šie rykliai į tikruosius nepanašūs. Esu Maldyvuose nardžiusi prie tikrų ryklių, bet jie nebuvo tokie dideli. O šie bangininiai rykliai yra tokio dydžio, kad net baisu!“
Ekstremalūs nuotykiai ir puikus maistas
„Vėliau vykome į vietą, kurioje nuo 200 metrų aukščio buvome užkabinti ant troso ir paleisti žemyn. Matėsi kanjonai, upė. Tai skrendant buvo kilusi mintis: jei krisčiau, kažin, kiek laiko užtruktų“, – juokėsi Viktorija.
Dainininkė pasakoja, kad kelionės metu taip pat teko atsidurti oloje su milijonais šikšnosparnių: „Nuvykę į Palavano salą, lindome į požeminę upę oloje. Jos ilgis – 7 kilometrai. Mes plaukėme su valtele, oloje buvo labai tamsu, tik gidas švietė su žibintuvėliu. Vaizdas buvo labai įspūdingas: milijonai šikšnosparnių aplink, ola be galo didelė, kai kuriose vietose net jos viršaus nesimatė.“
„Po to nuvykome į El Nido salą, kur praleidome 6 dienas. Ten man labiausiai patiko. Po ilgų kelionių po Filipinus mums ten buvo tikras poilsio rojus. Vieną dieną išsinuomoję valtelę plaukėme į artimiausią salą, į kurią norint patekti teko plaukti ir atviroje jūroje. Buvo visai ekstremalu, nes buvo momentų, kai manėme, kad apvirsime. Baidarė būtų iškart nugrimzdusi, nes buvo labai sunki, o ne įprasta tuščiavidurė.
Toje saloje vaikštinėjo tik keli žmonės, taip pat atplaukę baidarėmis ar mažomis valtelėmis. Tai pasimėgavome tyla, saule ir nuostabiais vaizdais“, – pasakojo V.Sutkutė.
Paklausta, kaip vietinė virtuvė, Viktorija pripažįsta, kad eksperimentuoti nemėgsta, todėl rinkosi paprastus patiekalus: „Nemėgstu jūros gėrybių, nemėgstu eksperimentuoti, man nepatinka keisti skoniai, tai dažniausiai rinkausi standartiškai: vištieną, kiaulieną, tai, ką pažįstu.
Keletą kartų ragavau įdomesnių patiekalų, bet man nepatiko. Buvo momentų, kai neturėjau, ką valgyti. Sėdint prie stalo vieni valgė jūros gėrybes, o aš burgerį arba picą. Mano draugui ir kitiems buvo rojus, jie ragavo visko iš eilės ir sakė, kad maistas nuostabus ir be galo skanus. Jų virtuvė išties labai gera.“
Turistų antplūdis ir tylos trūkumas
Galiausiai draugų kompanija vyko į Borakajaus salą, kurioje praleido 4 dienas. Viktorija sako, kad visos kelionės metu ypač pasigedo tylos – visur buvo labai daug turistų.
„Tuo metu vyko kinų Naujieji metai. Dėl begalės turistų vos radome, kur apsistoti, nes tik didžiuosiuose mieste buvome užsirezervavę viešbučius ir manėme, kad salose lengvai atrasime. Deja, viskas buvo kur kas sunkiau. Tačiau juokavome, kad ne problema – galime ir palapinėje pamiegoti, nes oras buvo puikus. Galiausiai, ačiū Dievui, kur apsistoti radome, nes keletą dienų siautėjo taifūnai ir pylė lietus“, – pasakojo Viktorija.
Kelionės pabaigoje Viktorija su draugais grįžo į triukšmingą didmiestį – sostinę Manilą. Mergina sako, kad padarė klaidą, nes mieliau būtų į lėktuvą sėdusi tiesiai iš paplūdimio.
„Mieste oras užterštas taip, kad nesinorėjo net kvėpuoti, tačiau sostinę aplankyti vis tiek reikėjo. Šiek tiek pasibastę patraukėme link Taal ugnikalnio, kuris stovi vidury ežero, o pačiame vulkane buvo dar vienas ežeras. Į jį kopėme pėsčiomis. Savo jėgas buvau įvertinusi kur kas geriau, bet beveik pasiekus viršūnę pasigailėjau, kad nesėdau ant siūlyto arklio, – juokiasi dainininkė. – Tačiau vaizdas atpirko visus vargus.“
Paskutinė kelionės stotelė – Honkongas. Ten reikėjo lėktuvo laukti 11 valandų: „Pasivaikščiojome centre, vietiniame turgelyje ir užkilome į Viktorijos kalną. Norėjome į jį pakilti senuoju funikulieriumi, bet atstovėję 15 minučių eilėje ir iš už kampo pamatę, kad toje eilėje stovi bene šimtai žmonių, šokome į taksi, nes neturėjome pakankamai laiko. Vaizdas tiesiog gniaužė kvapą, atpirko net šaltą orą.“
Vis dėlto dainininkė pripažįsta, kad kelionė buvo sunki, tačiau pripažįsta, jog mielai grįžtų vėl, tik šįkart ramesnei kelionei.
„Nežinau, ar antrą kartą keliaučiau tiek daug – matėme tris šalis, kas yra ganėtinai daug per vieną kelionę. Nuovargio buvo visai daug. Vieną akimirką sakiau, kad man reikės dar vienų atostogų, nes, tiesą sakant, per pusantros savaitės jūroje spėjau išsimaudyti tik du kartus.
Į Filipinus mielai dar sugrįžčiau, bet į kitas vietas. Pasigedome buvimo tyloje, kur nėra žmonių, nes rinkomės labiausiai lankytinas vietas. O Filipinuose ramių ir dar nepamatytų vietų yra daug“, – Žmonės.lt pasakojo V.Sutkutė.