Pergalė šiuose apdovanojimuose prognozuojama Chloe Zhao dramai „Klajoklių žemė“ (Nomadland), kurioje pasakojama apie visuomenės paraštėse atsidūrusius amerikiečius. Ji laikoma favorite laimėti geriausio filmo apdovanojimą, o taip pat yra nominuota dar penkiems „Oskarams“.
Ch.Zhao sekmadienį turėtų pasirodyti po ilgos izoliacijos, kad sudalyvautų didžiausiame Holivudo renginyje.
„Mes norime pamatyti savo draugus! Šiemet turime daug nominuotų draugų ir nekantraujame su jais susitikti“, – kalbėdama apie 93-iąją apdovanojimų ceremoniją sakė ji.
Skirtingai nuo ankstesnių ceremonijų, kai kino žvaigždės demonstravo savo išskirtinius apdarus ir papuošalus, šiųmetė ceremonija bus gerokai „prigesinta“, nors organizatoriai visgi žada „mažytį raudoną kilimą“.
Tačiau dalyvių sąrašas yra itin ribotas ir ne kino studijų vadovams ceremoniją teks stebėti per televiziją, o didžiosios dalies Holivudo žurnalistų nebus. „Tikrai manau, kad (dalyvaujantiems) bus šiek tiek daugiau laisvės“, – agentūrai AFP sakė žurnalo „Variety“ žurnalistas Marcas Malkinas.
Tačiau nors skelbiama, kad filmuojant kameroms žvaigždės, nepaisant pasaulyje siaučiančios pandemijos, galės nusiimti kaukes, „vis tiek bus keista dėl to, kiek mes galime džiaugtis. Ar galime apsikabinti? Ar negalime?“ sakė jis.
Aiškus pretendentas
Daugybę apdovanojimų iki šiol susižėrusi juosta „Klajoklių žemė“ yra laikoma vienu aiškiausių per daugelį metų favoritų laimėti geriausio filmo apdovanojimą. Taip pat prognozuojama, kad Ch.Zhao taps antrąja moterimi ir pirmąja nebaltaode, gausiančia auksinę statulėlę už geriausią režisūrą.
Kadangi kino teatrai visus metus buvo uždaryti, o įvairių veiksmo filmų premjeros buvo atidėtos, Ch.Zhao filmas, kaip ir jos konkurentų juostos „Minari“ bei „Metalo garsas“ (Sound of Metal), atskleidžia pandemijos dvasią, pasakodamas apie visuomenės pakraščiuose atsidūrusius žmones.
Kitos nominuotos juostos, kaip antai „Mergina, teikianti vilčių“ (Promising Young Woman), ir „Čikagos septyneto teismas“ (The Trial of the Chicago 7), rutulioja „#MeToo“ judėjimo ir kovos su rasizmu temas, kurios dabar yra aktualesnes nei bet kada iki šiol. Tačiau šios juostos nelaikomos realiomis pretendentėmis į pagrindinį apdovanojimą.
Itin daug neaiškumo yra dėl geriausios aktorės apdovanojimo, sako leidinio „Deadline“ apdovanojimų skilties autorius Pete'as Hammondas. Iki šiol visos penkios nominuotos aktorės, įskaitant Frances McDormand iš „Klajoklių žemės“, Viola Davis („Ma Rainey's Black Bottom“) ir Carey Mulligan iš „Mergina, teikianti vilčių“, anksčiau buvo apdovanotos už savo darbą.
Velionis Chadwickas Bosemanas, kaip prognozuojama, taps vos trečiuoju istorijoje aktoriumi, kuris geriausio aktoriaus „Oskarą“ už savo vaidmenį filme „Ma Rainey's Black Bottom“ gaus po mirties.
Visgi vienas Kino meno ir mokslo akademijos balsuotojas AFP sakė, kad demencija sergantį žmogų filme „Tėvas“ (The Father) suvaidinęs Anthony Hopkinsas gali pateikti „staigmeną“.
Manoma, kad geriausio antraeilio vaidmens apdovanojimą gaus Danielis Kaluuya už savo vaidmenį filme „Judas ir Juodasis Mesijas“ (Judas and the Black Messiah). O geriausia antraeile aktore gali tapti Pietų Korėjos aktorė Youn Yuh-jung, suvaidinusi juostoje „Minari“.
Jeigu geriausio filmo kategorijoje laimės „Čikagos septyneto teismas“, tai bus pirmas kartas, kai pergalė atiteks „Netflix“ platformos sukurtai juostai.
„Netflix“, kaip prognozuojama, gali susižerti didžiąją dalį techninių apdovanojimų, o taip pat bus apdovanota už dokumentinį filmą „Mano aštuonkojis mokytojas“ (My Octopus Teacher).
„Galimybė“
Šiemet „Oskarai“ rengiami dviem mėnesiais vėliau nei įprastai. Prodiuseriai sako, kad dabar jų suplanuota tiesioginė transliacija priešingu atveju būtų tiesiog neįmanoma. Šiemet ceremonija bus labai plati fizine prasme.
Garbingų apdovanojimų pristatymas ir muzikiniai pasirodymai vyks Holivudo teatre ir Kino akademijos naujame kino muziejuje, o atvykti negalėję europiečiai susirinks „centruose“ Londone ir Paryžiuje.
Tačiau pagrindinis auksinių statulėlių įteikimas vyks ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pastatytoje geležinkelio stotyje, garsėjančioje savo ispaniško kolonijinio ir „Art Deco“ stiliumi. Ši vieta buvo pasirinkta dėl jos dydžio bei vidinių kiemelių, kuriuose buvo galima per kelias dienas sumontuoti baltas palapines, kuriose būtų visko – nuo COVID testavimo galimybių iki maitinimo.
Vienas iš renginio prodiuserių Stevenas Soderberghas, kuris pats yra gavęs „Oskarą“ už režisūrą, koronaviruso paskatintus pokyčius pavadino „galimybe“ surengti šou, „kuris skirtis nuo bet kokio kito, surengto anksčiau“.
Ceremonija buvo filmuojama taip, kad labiau panašėtų į meninį filmą, o ne į televizijos laidą. Tarp apdovanojimus pristatysiančių aktorių bus tokios žvaigždės, kaip Harrisonas Fordas ir Bradas Pittas.
Prognozuojama, kad kaip ir kiti pastaruoju metu įvykę apdovanojimai, šiųmečiai „Oskarai“ sulauks gerokai mažiau žiūrovų.
„Akademijai bus nuostabi diena, jeigu jų sumažės 50 proc. Tačiau nieko nepadarysi“, – agentūrai AFP sakė P.Hammondas.
Akimirkos iš praėjusių metų ceremonijos:
