Nors Squarepusher’io iki šiol niekaip nepavykdavo pasikviesti ir jis nėra koncertavęs mūsų šalyje, jo vardą puikiai žino tiek vyresni, tiek ir jaunesnės kartos elektroninės muzikos fanai. Ne paslaptis, kad daugelio lietuvaičių domėjimasis elektronine muzika prasidėjo būtent nuo šio kūrėjo, kuris kartu su kitais breikbyto vizionieriais – Aphex Twin, Boards of Canada, Autechre ir kitais – pradėjo savo muzikinę karjerą Didžiojoje Britanijoje paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.
Vis dėlto, iš jų visų Suarepusher pasirodė labiausiai pašėlęs, neprijaukinamas ir nenuspėjamas. Dabar, esant didžiulei elektroninės muzikos žanrų įvairovei, jis ir toliau išlieka nepailstančiu eksperimentatoriumi, techno burtininku, tarpdisciplininių technologijų išradėju, kaskart iš naujo perkuriančiu elektroninės muzikos DNR.
Turbūt nedaugelis žino, kad Squarepusher, kurio tikras vardas Tom Jenkinson, taip pat garsėja kaip bosinės gitaros virtuozas. Mokykloje jis eksperimentavo su šiuo instrumentu ir grojo įvairiose muzikos grupėse. Vėliau šią patirtį perkėlė į savo elektroninės muzikos bandymus, 1994 m. išleisdamas debiutinį albumą „Stereotype“. 1995 m. Jenkinsonas pasirašė sutartį su garsiąja Didžiosios Britanijos elektroninės muzikos leidybos kompanija „WARP“ ir tapo vienu iš kompanijos pagrindinių atlikėjų kartu su kitais 90-ųjų elektronikos titanais, tokiais kaip Aphex Twin, Autechre, Boards of Canada, Plaid ir kt.
Per 20 savo karjeros metų Squarepusher išleido 16 LP albumų. Jis yra vienas tų menininkų, kurio kiekvienas naujas albumas yra žingsnis į nežinią, eksperimentas su nauju žanru ar technika, todėl jo naujų projektų laukiama su nekantrumu, stengiantis įspėti, kokia kryptimi jis pasuks. Nuo pat debiutinio albumo „Feed Me Weird Things“, išleisto su Squarepusher’io pseudonimu 1996 m., šio muzikanto garsų kokteiliuose galima išgirsti visas kryptis ir žanrus, kurios jam padarė ir tebedaro įtaką: džiazą, drum’n’bass, psichodeliką, punk muziką, musique concrete ir laužytus Detroito techno ritmus.
Taip pat jis garsėja nepaprastai įspūdingais gyvais pasirodymais, kuriems kurti skiria nemažai laiko. Praėjusiais metais, siekdamas išlaisvinti muziką iš žmogaus anatomijos apribojimų, Squarepusher išleido EP „Muzika robotams“ (Music for Robots), kurioje pamuzikuoti „pakvietė“ tris specialiai japonų robotų kūrėjų pagamintus Z-Machine robotus (tarp jų – gitaristą su 77 pirštais ir būgnininką su 22 rankomis).
2012 m. išleidęs kritikų puikiai įvertintą albumą „Ufabulum“, paskutinius dvejus metus Squarepusher intensyviai kūrė ir tobulino specialią kompiuterinę garso programą (iš viso jai sukurti prireikė penkiolikos metų). Ji yra ypatinga tuo, kad ją galima naudoti ir studijoje, ir rengiant gyvus pasirodymus ant scenos. Naudojantis šia sistema, vienu bandymu ir be montažo buvo įrašytas naujausias Squarepusher‘io albumas „Damogen Furies“, kuris dienos šviesą išvydo 2015 m. balandžio 20 d. ir po kurio pasirodymo pasipylė gausybė kvietimų į didžiausius muzikos festivalius visame pasaulyje – Sonar (Barselona), Coachella (Kalifornija, JAV), Dekmantel (Amsterdamas), Star (Kiotas, Japonija), Vivid Live (Sidnėjus, Australija), Dour (Belgija), Barbican centras Londone, Berghain klubas Berlyne ir kt.
Naujausiame albume Jenkinsonas sulydė į vieną dvi skirtingas inspiracijas, kurios yra juntamos visoje jo kūryboje – Miles Davis‘o tradicijos džiazą ir šokių muziką. Šios skirtingos tradicijos šėlsta, maišosi ir veikia viena kitą, su laukine energija apjungdamos ir makabrišką perkusiją, ir elektrinio džiazo pionierių ankstyvąją kūrybą kartu su synth-pop elementais.
„Damogen Furies“ stulbina elektroninio virtuoziškumo demonstravimu. Pasak paties Squarepusher’io, apie muziką jis galvoja senamadiškai, pirmiausiai kreipdamas dėmesį į jos melodinę struktūrą. Nesvarbu, kokie bebūtų sudėtingi techniniai sprendimai, muzika pirmiausia turi jaudinti. Pristatydamas albumą, Squarepusher suformulavo savo tikslą: „ištirti haliucinacines, košmariškas ir brutaliai instinktyvias elektroninės muzikos galimybes“, ir tai jam tikrai pavyko – albumas sukuria neįtikėtinai įtraukiančią, nežemišką nuotaiką. Pasak muzikos kritiko Johno Platto, „šis albumas – lyg šuolis iš aukščio su guma; tai tigras, su kuriuo reikia galynėtis, o ne glostyti. Jis nėra skirtas silpnadvasiams, ir jo tikslas nėra priversti tave nusišypsoti. Bet jei esi nusiteikęs priimti jo iššūkį, Damogen Furies įkals tau garuojančią adrenalino dozę“.
Squarepusher koncertas Vilniuje, Teatro arenoje, spalio 30 d. Bilietus platina „Bilietų pasaulis“.
