Nors paraiškas dalyvauti nacionalinėje atrankoje siųsti galima buvo beveik du mėnesius, N.Šiaudikytė to padaryti nesiryžo ilgai: anketą ji užpildė trečiadienį. „Dvejojau dėl asmeninių priežasčių – dalyvauju daugelyje projektų, ruošiu savo akustinius pasirodymus. Yra daug darbo, tad bijojau nespėti, tačiau kas nerizikuoja – negeria šampano. Reikia bandyti – gal šie metai bus mano?“ – retoriškai klausia dainininkė.
Nacionalinė „Eurovizijos“ atranka jai – itin patrauklus konkursas. „Smagu dalyvauti šiame konkurse. Čia visad reikia daug ruoštis, apima lengvas jaudulys. Lietuvoje mažai konkursų. Viskas vyksta vietoje, niekur nereikia važiuoti. Reikia bandyti“, – entuziastingai kalba mergina.
Ji įsitikinusi: pakitusios atrankos taisyklės lems gerą rezultatą – išrinksime patį geriausią šalies atstovą. „Daug kompozitorių siūlys savo dainas. Bendromis jėgomis visi stengsis pasiekti geriausią rezultatą – išrinkti geriausią dainą, atlikėją. Pasikeitusios taisyklės ragina išbandyti jėgas“, – tikina ji.
Kadangi pati N.Šiaudikytė kūrinio atrankai nesiūlo, ji dainuos organizatorių jai parinktą kūrinį. „Norėčiau šokių stiliaus dainos. Tai yra populiaru šiomis dienomis. Lyrinės dainos, manau, neneša sėkmės „Eurovizijoje“. Lėta daina retai laimi ir nacionalinėje atrankoje. Šokis, veiksmas, ritmas lengviau pasiekia žiūrovą“, – įsitikinusi ji.
Nors kartais susidaro įspūdis, kad dalis dainininkų į atranką eina tik pasireklamuoti, bet ne siekti pergalės, N.Šiaudikytė sau tokių pamąstymų netaiko: „Ne vienerius metus dainuoju – žmonės mane matė, pastebėjo. Einu ten, nes smagu dalyvauti, pakonkuruoti. Neinu tik dalyvauti – vyliuosi geros dainos, su kuria gali pavykti nugalėti.“
„Kiekvieno atlikėjo svajonė yra pagaliau padainuoti milijonams“, – paklausta, ar nebijotų uždainuoti didžiajame „Eurovizijos“ konkurse, kur ją stebės milijonai žiūrovų, sakė N.Šiaudikytė.
Kiekvieno atlikėjo svajonė yra pagaliau padainuoti milijonams
Dainininkė ieško atsakymų, kodėl žinomi ir įvertinti Lietuvoje dainininkai vis rečiau kelia koją į nacionalinę „Eurovizijos“ atranką. Nors anksčiau šis konkursas atrodė itin patrauklus garsenybėms – čia dainavo ir R.Ščiogolovaitė, ir Edgaras Lubys, ir A.Mamontovas, ir kiti – pastaraisiais metais jų čia nebematyti.
„Galbūt kažkieno lūkesčiai neišsipildė? Pavyzdžiui, Ščiogolovaitė ten dalyvavo kelis kartus ir vis lieka antra. Tai gali žmogų paveikti psichologiškai – juk nebenorės daugiau eiti. Tačiau tai – mano pamąstymas iš šono. Nepažįstu Rūtos – galbūt ji per daug ir neliūdėjo dėl to. Žmonės stengiasi, daro, o dalies atlikėjų pastangos galbūt lieka neįvertintos – tai gali numušti norą dalyvauti toliau“, – svarsto N.Šiaudikytė.
Pati ji į atranką eina su entuziazmu: „Yra buvę keistų Lietuvos pasirinkimų, ne pačių stipriausių, kai išvažiuoja silpnesnis žmogus. Tai numuša stimulą kitiems atlikėjams – juk atranka užima laiko, jai reikia ruoštis, tai kainuoja pinigus, yra daug atsakomybės. Nesinori savęs reprezentuoti bet kaip. Kadangi pati esu viena iš pradedančiųjų, manau, kad galiu eiti ten ir bandyti laimę daug kartų – dar dešimt metų į priekį.“
