Rugsėjo 12 dieną jis su savo grupe, o 13-ąją su džiazo genijaus Vladimiro Čekasino projektu ir dainininkais Algirdu Kaušpėdu, Povilu Meškėla, Marijumi Mikutavičiumi bei Rusijos roko žvaigždėmis Borisu Grebenščikovu ir Aleksandru Makarevičiumi pasirodys festivalio „Lituanika“ scenoje.
„Lituanika“ suteikia sparnus. Ir Lietuvai, ir muzikai, ir drąsai, ir mums, BIX. Taip buvo prieš trisdešimt metų, taip yra ir dabar“, – neabejoja Saulius Urbonavičius.
Jis gerai prisimena, kaip prieš trisdešimt metų senelio spintoje ieškojo jo jaunystės švarko, į rankas paėmė elektros lemputę ir drebančiomis kojomis užlipo į tuometinių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų sceną. Tada jaunas menininkas iš Šiaulių dar nežinojo, kaip susiklostys jo karjera. Po pasirodymo 1987 metų „Lituanikos“ festivalyje grupei atsivėrė keliai į užsienį, BIX išvyko į Vakarų Vokietiją, o vėliau koncertavo JAV.
Praėjo trisdešimt metų, simboliška, tačiau po ilgos pertraukos grupė BIX vėl pristato savo naują albumą. Jis tarsi įrodymas, kad roko muzika gyva ir kalba šiandien apie tuos pačius svarbius dalykus, kurie buvo reikšmingi prieš trisdešimt metų: laisvę, kūrybą, polėkį ir apsisprendimą rinktis savo kelią. „Mes nukratysim mėsas nuo jūsų kaulų“, – įspūdingą pasirodymą žada Samas.
„Buvo labai teatrališka. Sėdėjau vidury scenos, ant lovos“, – architektų grupės „Antis“ pasirodymą 1986-ųjų metų „Lituanikos“ festivalyje prisimena Algirdas Kaušpėdas. Po beveik trisdešimties metų „Antis“ populiarumas neišblėso, o grupės lyderis nedvejoja, kad ir šiandien roko muzika turi apie ką kalbėti.
Specialiai festivaliui ir vėl susiburs grupė „Katedra“, kurios priekyje stos Povilas Meškėla. „Mėginsime prikelti senąsias grupės dainas, tačiau mūsų pasirodymo „vinis“ – naujas skambesys. Nuo mūsų pasirodymo praėjo trisdešimt metų, muzika keičiasi“, – sako grupės muzikantas Ričardas Laginauskas.
Dainininkas Saulius Prūsaitis neslepia esąs pamalonintas kvietimo festivalio scenoje atsistoti šalia visos šalies roko istorijos. „Festivalis „Lituanika“ buvo įgavęs didžiausią pagreitį, kai aš dar buvau vaikas, – prisimena Saulius. – Kai rimtai pradėjau domėtis muzika, šis festivalis iškildavo tarsi koks mistinis muzikos reiškinys. Gal dėl to, kad tokių festivalių tiesiog nebuvo, o gal dėl pavadinimo. Šio festivalio vardas man yra geriausiai parinktas ir pagrįstas iš visų muzikos festivalių pavadinimų. Jis tarsi turi sparnus ir verčia mane gerai pagalvoti apie savo pasirodymą. Tikiuosi, jis bus tarsi lengvas skrydis, be jokių trukdžių“.
Saulius Prūsaitis, vienintelį savo gimtadienio koncertą per festivalį surengsianti grupė „Airija“, roko dvasios nepametę „Rebelheart“ – tai su „Lituanikos“ vardu išaugusi roko muzikantų karta. Festivalio klausytojams jie rengiasi parodyti viską, ką gali geriausia.
„Nestokite skersai kelio tiems žmonėms, kurie jau yra jį radę“, – štai ką nuo scenos savo klausytojams norėtų pasakyti jaunos, bet sparčiai populiarėjančios grupės „ba“ lyderis Benas Aleksandravičius. Prieš trisdešimt metų jo kvietimas būtų skambėjęs lygiai taip pat aktualiai. „Bet aš gimiau ne tuo laiku“, – sako Benas. „Lituanika“ jam istorinis renginys.
Pasirodymui festivalyje ruošiasi ir kita jauna grupė „Garbanotas bosistas“. Jos muzika festivalio dvasią itin atitiks. „Tai hipių kartos muzika XXI amžiuje, joje daug pozityvo, šviesos“, – taip apie jaunuosius muzikantus kalba muzikologas Darius Užkuraitis.
Lietuvos džiazo legenda Vladimiras Tarasovas, drauge į festivalio sceną pakvietęs groti grupės „Mašina vremeni“ lyderį, Rusijos valdžiai rūsčių žodžių negailintį Andrejų Makarevičių, tikina, kad festivalio žiūrovai sulauksią ypač originalaus pasirodymo.
Specialiai į Lietuvą atskirdęs džiazo korifėjus Vladimiras Čekasinas rengia vieną ypatingiausių performansų savo karjeroje. Drauge su maestro festivalio scenoje pasirodys garsiausi Lietuvos dainininkai – Algirdas Kaušpėdas, Saulius Urbonavičius, Marijus Mikutavičius, Povilas Meškėla. Taip pat ir festivalio svečiai – Borisas Grebenščikovas ir Andrejus Makarevičius. Jų pasirodymą papildys šviesos ir vaizdo instaliacijos.
Kupini entuziazmo į festivalį atvyksta tuomečių festivalių dalyviai – grupė „Jumprava“ iš Latvijos ir 1986-aisiais skandalą Lietuvoje sukėlusi estų grupė „Hetero“. „Mes negalim čia nebūti“, – įsitikinęs „Hetero“ vokalistas Pepė.
„Dariaus ir Girėno kreipimasis į lietuvius šiandien toks pat aktualus, kaip ir anuomet, prieš jų skrydį, ar prieš trisdešimt metų, kai surengėme pirmąjį „Lituanika“ festivalį, – sako pagrindinis organizatorius Algimantas Miknevičius. – Ir tada, ir dabar kalbame per muziką. Festivalis „Lituanika 30“ laikosi senųjų festivalio tradicijų, siekiame sujungti roką, džiazą ir bliuzą. Festivalio atidarymo projekte „Roko pionieriai“, kurį rengia režisierius Aidas Giniotis ir kompozitorius, aranžuotojas Andrius Kulikauskas, norime priminti roko muzikos pradininkus Lietuvoje. Prieš trisdešimt metų mūsų festivalyje išgarsėjo grupės „Antis“, BIX, „Katedra“. 1986-aisiais festivalio laureatais tapo grupė „Akvarium“ su Borisu Grebenščikovu, neabejojame, kad savitas atlikėjo stilius ir muzika paskleis gerą festivalio dvasią“.
Kalnų parke festivalio dienomis įsikurs menų palapinė, kurioje bus eksponuojami roko muzikantų tapybos darbai, taip pat atsivers vaikų erdvė. Patriotizmo dvasios „Lituanika“ per trisdešimt metų neprarado – festivalio apsauga kartu su apsaugos tarnyba rūpinsis Lietuvos šaulių sąjunga.
