Laukiant koncerto už akių užkliuvo ne tik didingas fortepijonas, esantis ant scenos, bet ir ten išdėlioti būgnai ir gitaros. Ir išties, nors atlikėją dažnai girdime grojančią akustiškai, šiame koncerte Ieva Narkutė pasirodė su grupe. Ją atlydėjo būgnininkas Vytis Vainilaitis, bosistas Domas Žostautas, saksofonu grojantis Domas Vyšniauskas ir elektrinės gitaros meistras Robertas Semeniukas. Visi muzikantai Lietuvoje gerai žinomi iš daugelio kitų projektų.
Vos pasirodžiusi scenoje Ieva Narkutė sėdo prie fortepijono ir vietoj pasisveikinimo iškart užgrojo dainą „19 šimtų naktų“, kurią atlikusi pasisveikino su publika, pristatė koncerto idėją bei naująjį savo albumą. Antrasis kūrinys „Ryto durys“ skambėjo daug svajingiau bei emocionaliau, taip dinamiškai dainos keitėsi ir viso pasirodymo metu – girdėjome tai nuotaikingą kūrinį, tai svajingą ir ramų.
Kūrinį „Kai aš visą tave turėsiu“, Ieva pristatė pamąstymu, jog nesupranta, kai pradėdamas santykius partneris prašo viską apie save papasakoti. „Taip juk neįmanoma – papasakoti viską. O, be to, kai mažiau žinai – geriau išeina“, juokavo atlikėja. Šią idėją autorė plėtojo ir toliau „Štai atliksiu kūrinį apie pirmąją meilę, gal ji padės susimąstyti, ar iš tiesų įmanoma turėti kitą žmogų visą.“ Ir Juozo Erlicko žodžiais prabilusi atlikėja sugrojo dar vieną svajingą dainą. Ieva Narkutė džiaugėsi, kad gali pasirodyti kamerinėje aplinkoje – atliekama muzika skambėjo visiškai kitaip.
Išties, Kauno Valstybinė filharmonija – nepaprasta, tačiau ideali vieta tokiam koncertui. Puikiai išnaudotos visos galimybės, surengti gerą pasirodymą – erdvioje salėje didingiau skambėjo ir muzika, o kurti vizualinius efektus pasitelkta šviesa, krintanti ant kolonų ir scenos. Šie efektai nerėžė akies ir netrukdė pasirodymui, priešingai – savotiškai iliustravo kiekvieną dainą ir kūrė nuotaikas, derančias tuo metu skambančiai muzikai.
Lino Krisiukėno nuotr./Ievos Narkutės koncertas |
Tai patvirtino kitas atliktas kūrinys, kur ėmė bumsėti vien bosas, tuomet vokalu jam pritardama dainininkė sukūrė kažką panašaus į bliuzo skambesį, kuris kolonoms nusidažius mėlynai, atrodė išties paslaptingai. Vėl sėdusi prie fortepijono kitą trumpą dainą Ieva atliko pagal Sigito Parulskio eiles „Mylėk, Dieve“, kurios visam pasirodymui pridėjo nemažai nuotaikingumo ir ironijos.
Po dainos „Išgalvotas Toks“, atlikėja atskleidė dar kelis įdomius faktus apie savo debiutinį albumą. „Nors jis vadinasi „Vienas“, tačiau tikiuosi, kad bus ir dar vienas“, – juokavo Ieva. Ji taip pat prasitarė, kad albumu bus prekiaujama tik koncertuose.
„Skaičiavau, kiek kartų pakartoju žodį „vienas“ albume. Lygiai 13.“ Vėliau išgirdome kūrinius „Tavęs tiktai vieno“, „Apie Šiaurę“, „Metų laikai“.
Prieš atlikdama dainą „Mano vardas“, Ieva Narkutė atskleidė, kad šią dainą sukurti ją paskatino mintys, jog svarbiausia, ne kokie yra kiti žmonės, o kokiais mes jaučiamės būdami su jais. Ir praradimas, kuris būna skaudžiausias, yra ne tai, kad praradai tą žmogų, o koks laimingas tu su juo jauteisi. Ši daina autorei labai asmeniška, tad ne veltui albume ji puikuojasi pirmu numeriu.
Koncertui artėjant prie pabaigos pagaliau atėjo daugelio klausytojų ilgai lauktas momentas – užgeso šviesos, kolonos nusidažė raudonai ir šioje prietemoje išgirdome gerai pažįstamus dainos „Raudoni Vakarai“ akordus. Šį kūrinį Ieva Narkutė atliko vien fortepijonu ir pajuokavo, jog be šios dainos nedrįstų išleisti albumo. Tuomet, koncerto pabaigai dar išgirdome dainą „Rojaus sodai“ ir grupė atsisveikinusi paliko sceną, tačiau po nesiliaujančių žiūrovų plojimų grįžo ir atliko dar tris kūrinius, kurių vienas – labai įdomi dainos „Raudoni Vakarai“ versija, atlikta visai grupei pritariant.
Koncertas Kaune buvo tik pirmoji dainininkės Ievos Narkutės koncertinio turo stotelė, tad visus kokybiškos muzikos mylėtojus kviečiu čiupti bilietus į kitus atlikėjos koncertus – kovo 11-ą Ieva pasirodys Šiauliuose, kovo 20-ą – Panevėžyje, 21-ą – Vilniuje, 23-ią – Klaipėdoje, 28-ą – Marijampolėje.