Likus porai mėnesių iki koncerto Lietuvos sostinėje, kalbiname G. Mundinaitę apie jos pažintį su André Rieu ir muzikinę pradžią, gyvenimą Olandijoje bei koncertą Vilniuje.
Kelių metų pradėjai groti smuiku?
Instrumentą įsimylėjau būdama penkerių, dar po pusės metų, jau šešerių, pradėjau mokytis juo groti.
Kada prisijungei prie Johano Štrauso orkestro? Kaip vyko atranka?
Prie orkestro prisijungiau 2010-ųjų vasarą. Pati atranka man buvo savotiškas siurprizas. Prieš mėnesį iki jos, parašiau laišką André, tačiau nesulaukiau jokio atsakymo. Tuomet atostogoms grįžau į Lietuvą ir praradau viltį gauti atsakymą, tačiau vieną vakarą radau laišką, kuriame buvo parašyta, kad A. Rieu mažiau nei po savaitės norėtų su manimi susitikti savo studijoje.
Streso buvo daug – reikėjo ne tik greitai susirasti bilietą į Nyderlandus, bet ir atgauti formą, kad gerai pasirodyčiau prieš pasaulinio garso muzikantą. Atrankos pradžioje labai jaudinausi, tačiau vos tik paspaudus ranką André ir jo žmonai, man palengvėjo – jie atrodė labai draugiški. Tad netrukus aš jau grojau savo pasirinktą Čaikovskio kūrinį. Po to mes šiek tiek pabendravome ir aš buvau pakviesta į André pilį formalumams sutvarkyti.
Kaip atrodo įprasta tavo diena?
Pirmoji mintis, kuri ateina į galva pagalvojus apie eilinę dieną, yra viešbučio kambarys, lagaminas, skrydis, pietūs restorane, koncertas. Tačiau kai esu namuose, drauge su vyru ką nors veikiame savo namuose, į kuriuos tik ką įsikėlėme.
Koks gražiausias prisiminimas iki šiol išliko iš koncertinio turo?
Mano gražiausias prisiminimas yra „Skaters Waltz“ įrašas darytas Vienoje, kuomet aš turėjau čiuoždama sugroti solo partiją. Aš visuomet svajojau apsivilkti gražią čiuožėjos suknelę ir čiuožti. Man ruošiantis pasirodymui André pakvietė mano mamą, kuri yra dailiojo čiuožimo čempionė, kad mane pamokytų.
Kai mes koncertuodavome, aš kiekvieną kartą pasiimdavau savo pačiūžas ir kasryt vis kitame mieste eidavau į čiuožyklą. Mano abu pasauliai – smuikas ir čiuožimas – susijungė į vieną gražią istoriją.
Papasakok apie André, koks jis?
Jis draugiškas, bet griežtas. Pro jo akis nepraslysta net ir menkiausia detalė. Jis visuomet žino, ką nori pasiekti, ir sugeba priversti orkestrą tai padaryti. Tačiau jis visuomet viską daro draugiškai ir atmosfera yra puiki. Be to, jis turi gerą humoro jausmą.
Ar tau patinka gyventi Nyderlanduose?
Niekuomet nemaniau, kad gyvensiu užsienyje. Į Nyderlandus atvykau trims mėnesiams pagal studentų mainų programą. Kadangi dariau didelę pažangą, viešnagę pratęsiau metams, vėliau dar vieneriems ir dar vieneriems. Dabar čia gyvenu jau beveik devynerius metus, esu ištekėjusi už olando. Šis kraštas tapo mano namais.
Ar dažnai grįžti į Lietuvą? Ko labiausiai pasiilgsti?
Pasiilgstu beveik visko: šeimos, draugų, maisto, gamtos, kultūros, kalbos. Paskutinį kartą Lietuvoje buvau prieš pusmetį, nors stengiuosi grįžti taip dažnai, kaip tik galiu. Lietuvoje labai graži gamta, todėl mes su vyru čia bent šiek tiek laiko praleidžiame kiekvieną vasarą.
Kaip jautiesi pirmą kartą grįždama į Lietuvą ne kaip svečias, o kaip artistė?
Kai tik apie tai pagalvoju, pilve ima skraidyti drugeliai. Pagaliau lietuviai turės galimybę išgirsti ir pamatyti mūsų pasirodymą. Pirmą kartą mane grojant gyvai matys ir mano tėvai. Be to, koncertuodama Vilniuje aš turėsiu specialią užduotį: André paprašė manęs per koncertą pabūti vertėja. Gaila, jog viešnagė bus labai trumpa, tačiau tikiuosi rasti šiek tiek laiko po koncerto pabūti su savo šeima ir draugais, kurie ateis paklausyti mūsų programos.
Didžiausiose ir prestižiškiausiose pasaulio scenos ne kartą pasirodęs A. Rieu ir jo vadovaujamas Johano Štrauso simfoninis orkestras birželio 3 d. koncertuos Vilniaus „Siemens“ arenoje. Bilietus į valso karaliaus koncertą platina „Tiketa“.
