Išskirtinę muziką kuriančio Benjaminas Clementine'as albumas „At Least for Now“ laimėjo prestižinį „Mercury“ apdovanojimą ir buvo pripažintas geriausiu 2015 įrašu Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje.
Po šios sėkmės akimirksniu išpopuliarėjusio muzikanto diskas užėmė 3 vietą ir portalo manoMUZIKA.lt paskelbtame 15 geriausių 2015-ųjų metų plokštelių sąraše.
Sunki vaikystė ir meilė muzikai
Benjaminas Sainte-Clementine'as užaugo 5 vaikų šeimoje Šiaurės Londone. Būsimas išskirtinis muzikos talentas augo drauge su močiute, kuriai mirus persikėlė gyventi pas tikruosius tėvus. Mokykloje patyčias nuolat kęsdavęs jaunasis Benjaminas iškart pajuto meilę literatūrai, todėl augdamas kur kas daugiau laiko leido bibliotekoje nei pamokose.
Kai jam suėjo 11 metų, vyresnis atlikėjo brolis Josephas namo parvežė pianiną. Broliui supratus, kad jo meilė pianinui ima gęsti, instrumentą „prisijaukinti“ nusprendė Benjaminas, kuris jau buvo pamilęs klasikinę muziką.
„Mokykloje pamačiau merginą, turėjusią žaislinį pianiną. Paklausiau jos, ar galiu pagroti. Deja, ji atsakė neigiamai. Taigi, palaukiau, kol ji išeis pietauti ir išsinešiau vaikišką instrumentą namo. Grojau juo, klausiausi tų stebuklingų garsų ir dėl nepaaiškinamos priežasties juos įsimylėjau. Po pykčio su tėvais aš, žinoma, kitą dieną jį grąžinau klasiokei. Tačiau net ir dabar galiu pasakyti, jog ši akimirka buvo viena maloniausių ir įsimintiniausių mano gyvenime“, – apie savo pirmą sąlytį su muzika viename interviu po daugelio metų pasakojo Benjaminas Clementine'as.
Mėgautis muzikos malonumais jaunasis Clementine'as galėjo penkerius metus. Kai atlikėjui sukako 16, išsiskyrė jo tėvai, o mokykloje prasidėjo problemos. Netrukus, už prastus pasiekimus ir neišlaikytus egzaminus jis buvo išmestas iš mokymo įstaigos, o po pykčių su tėvais turėjo palikti ir namus. Finansinių ir psichologinių problemų kamuojamas Benjaminas tapo benamiu ir persikraustė į Londono rajoną Camden Town, kurio gatvėse praleido beveik 3 metus.
Benamio duona Paryžiuje ir netikėta sėkmė
Kamuojamas depresijos ir ieškodamas muzikinės saviraiškos Benjaminas Clementine'as nusprendė palikti gimtąją Angliją ir autostopu nukeliavo į Paryžių. Svajonių ir romantikos mieste atlikėjas ir toliau tenkinosi benamio dalia – rytais kurdavo ir šlaistėsi gatvėmis, vakarais – grodavo vietinės reikšmės baruose, kurių viename trumpam netgi buvo įsidarbinęs indų plovėju.
Viskas pasikeitė tada, kai jaunasis britas, susitaupęs pinigų, nusipirko sulūžusią gitarą ir pigius klavišinius. Nuo šios akimirkos jo gyvenimas tapo gerokai prasmingesnis. Trejus metus kūręs muziką apie savo gyvenimą, Prancūzijos sostinės menininkus ir muzikantus, B.Clementine’as tapo neatskiriama ir itin mylima Paryžiaus gatvės muzikine figūra. Po ketverių metų gyvenimo Paryžiaus gatvėse vieno pasirodymo jose metu atlikėją pastebėjo muzikos agentas, pasiūlęs susitikti ir pasikalbėti apie bendradarbiavimo galimybes.
Šis įvykis tapo proveržiu tarptautinėje liūdesio dainiaus karjeroje. 2012-aisias, B.Clementine'as pasirodymo Kanų festivalyje metu jo muzika susižavėjo vienas verslo magnatas, kuris specialiai įkūrė įrašų kompaniją „Behind“, kad Benjaminas galėtų čia įrašinėti savo muziką. Netrukus muzikantas susilaukė išskirtinio Prancūzijos žiniasklaidos dėmesio, kuri jį pakrikštijo „Anglu, apsireiškusiu frankofonijos festivalyje“.
Muzikanto žvaigždė spindėjo vis ryškiau, o muzikos organizatorių poreikis jį prisikviesti į sceną vis labiau augo. Neprognozuojami ir išskirtiniai jo pasirodymai, mistika, gaubianti jo koncertus B.Clementine'as pavertė išskirtine muzikos ir meno pasaulio figūra. Tiesa, pats atlikėjas dažnai savo elgesiu priversdavo aikčioti ne tik renginio žiūrovus, bet ir organizatorius.
Štai 2013 metais, britas neatvyko koncertuoti į North Sea Jazz festivalį Olandijoje, nes Roterdame buvo išmestas iš traukinio todėl, kad neturėjo bilieto. Tąkart muzikantas teigė, jog bilieto negalėjo nusipirkti todėl, kad agentui nesumokėjus honoraro, jis tiesiog neturėjo pinigų. Tiesa, Clementine'as visais įmanomais būdais bandė pasiekti festivalį – ėjo pėsčiomis, stabdė pakeleivingus automobilius (nors niekas nestojo) ir festivalyje atsidūrė po dešimties valandų.
Ne gana to, tikslą pasiekė kruvinomis kojomis, mat tada, kai nusprendė renginio vietą pasiekti pėsčiomis – avėjo tik šlepetes, kurias dėl patogumo nusiavė ir ėjo basas. Nepaisant „nesėkmės“ pirmą kartą, po 2 metų britas ir vėl buvo pakviestas koncertuoti šiame festivalyje.
Ir tai nėra vienintelis „keistas“ muzikanto poelgis. Pernai, koncerto metu, Clementine'as įsipjovė pirštą. Žaizda buvo atvira ir stipriai kraujavo, tačiau muzikantas tęsė koncertą tol, kol kažkas iš publikos ant scenos numetė tvarstį. Vėliau, kalbėdamas su žiniasklaida, muzikantas teigė, kad dėl muzikos jis gali numirti, todėl jokios pašalinės aplinkybės jam nėra įdomios.
Multiinstrumentalistas, ypatingai šilto, specifinio ir netgi liūdno balso savininkas teigia, kad jam įtaką padarė įvairaus žanro muzikos kūrėjai – nuo kompozitorių Claude Debussy ar Frédéric Chopin iki tokių atlikėjų kaip Serge Gainsbourg, Aretha Franklin ar Luciano Pavarotti. Beje, pernai viename interviu paprašytas įvardyti savo muzikinius herojus, Benjaminas Clementine’as paminėjo Niną Simone, Nicką Cave‘ą Tomą Waitsą.
Koncerto Lietuvoje metu B.Clementine'as mūsų šalies publikai pristatys savo debiutinį albumą.
Muzikiniam šedevrui prilygstantis įrašas tapo itin mėgiamas ir vertinamas įtakingų muzikos kritikų – po 4 žvaigždes iš 5 jam yra skyrę „Q“, „The Guardian“, „All Music“ ir kiti.
Vienintelį koncertą Lietuvoje B.Clementine surengs gegužės 13 dieną Vilniaus „Compensa“ koncertų salėje.
