Nors oficiali festivalio pradžia buvo garsiai paskelbta tik penktadienį, į šalia Varnių miestelio esančią festivalio zoną ištroškusieji gamtos ir bliuzo ėmė važiuoti dar trečiadienį, kad užsiimtų palapinės vietą tiek sau, tiek savo draugams. Vos atvykus šie, jau trečią dieną gamtos apsuptyje tūnantys Maugliai, iš tolo švietė savo raudonu įdegiu.
Muzika: nuo festivalio naujokų iki 21-ąjį kartą festivalyje koncertuojančių atlikėjų
Į trečią dešimtį įkopusios „Bliuzo naktys 2013“ sugriovė mitą, kad festivalis gyvas vien pasauliniais ir vietos bliuzo „dinozaurais“. Šiemet liepos 5-6 dienose Varniuose liejosi ne tik senas geras, bet ir šviežias bei jaunas muzikinis kraujas.
Festivalį atidarė lenkiškas trio „Hard times“ (liet. „Sunkūs laikai“). Bliuzas nebūtų bliuzas, jei atlikėjams – nors tik pavadinime – nebūtų liūdna, graudu ar bent jau sunku. Trumpai tariant – chrestomatinis pavadinimas.
 |
| Martyno Siruso nuotr./Festivalio „Bliuzo naktys 2013“ akimirka |
Gitaras virkdę vyrukai pasistengė iš peties ir išjudino pirmuosius šokėjus, o tada estafetę perdavė kiek judresniam projektui „Landy (JAV) & Hilda Blues Band“. Platėjančios kelnės, skrybėlės ir visas instrumentinis bliuzo ritmikos komplektas vienus vertė ramiai linguoti į taktą, kitus – siausti iki pirmųjų prakaito lašų.
Susirinkusius į festivalį šokti ir dūkti privertė ir „Pete Brown and Krissy Matthews band“ iš Didžiosios Britanijos, bliuzmenas Oli Brownas bei „Latvian blues band“.
Pirmos dienos festivalio deimantas – bliuzo karalienė Arina
Ko gero, labiausiai intriguoja tie, kurie groti pradeda su pirmuoju festivaliu ir liautis neketina mažne niekada. Bliuzo karalienė Arina į festivalio sceną penktadienį lipo 21-ąjį kartą. Portalui Žmonės.lt ji pripažino, kad be savęs ji neįsivaizduoja „Bliuzo naktų“. Tad kiek vyks festivalis, tiek ją gerbėjai galės matyti scenoje.
„Jei trumpai, augti kartu su festivaliu jausmas – nepakartojamas. Visa grupė čia 21-erius metus, metai iš metų. Mūsų vaikai juk užaugo festivalyje. Dėl to labai smagu stebėti publiką, nes ne vienas čia užaugo ir užaugino savo vaikus. Pirmais metais, pamenu, mano sūnus Martynas dar buvo ant rankų, jis užaugo bliuzų scenoje. Šio festivalio mes visuomet labai laukiame ir jis labai greitai baigiasi“, – prisiminimais, vos nulipusi nuo scenos po pasirodymo, dalinosi dainininkė.
 |
| Martyno Siruso nuotr./Festivalio „Bliuzo naktys 2013“ akimirka |
Vienintelio ir labiausiai jai patikusio festivalio dainininkė išskirti negalėjo sakydama, kad kiekvienas jų turi „savo braižą ir nuotaiką“. Tačiau pažadėjo į festivalio sceną lipti tol, kol jis vyks.
Palapinių miestelis
Tie, kurie į „Bliuzo naktis“ atvyko nebe pirmą kartą, žino, kad muzika – dar ne viskas. Juk festivaliautojas – migruojantis paukštis, todėl jo ilgai prie scenos nepririši. Teritorijoje įsikūrusiuose baruose – taip pat. Tad muzikai ir šokiams pabodus, visas šurmulys persikelia į palapinių miestelį. O jame, tarsi atskiros gentys, būriuojasi šeimos, šelmiai ir tikrieji bliuzo gerbėjai bei triukšmadariai.
Tiesa, visos grupelės buvo pasiskirsčiusios taip, kad vieni kitiems netrukdytų. Kur buvo kurstoma šeimyninė šašlykinė, nesiautėjo jaunimas, kur savo teritoriją skiriamosiomis žymėmis ženklino kareiviškai apsirengusieji, audringai nesiautėjo bohemiški žmonės – visi atrado savo vietą ir vietą sau.
 |
| Martyno Siruso nuotr./Festivalio „Bliuzo naktys 2013“ akimirka |
„Bliuzo naktys“ – seniausias ir pirmasis asocijuotas festivalis Lietuvoje
Festivalis „Bliuzo naktys“ – tai seniausias muzikos festivalis Lietuvoje, vykstantis po atviru dangumi vasaros metu. Dažniausiai girdimi gitaros, lūpinės armonikėlės, būgnų, saksofono bei kitų instrumentų garsai bei išskirtinis bliuzo muzikos vokalas traukia festivalio dalyvius nors kartą metuose pasiklausyti tikrų bliuzo garsų, pabūti gamtoje su artimais žmonėmis.
Festivalį aplanko ne tik dalyviai iš Lietuvos, bet ir iš užsienio valstybių: atlikėjai atkeliauja iš JAV, Didžiosios Britanijos, Danijos, Baltijos valstybių. Neretai festivalio muzikantai tiesiog nenori palikti festivalio dėl jo puikios auros.
Daugeliui festivalio svečių dalyvavimas „Bliuzo Naktyse“ jau tapęs gilia šeimos ar draugų tradicija. „Bliuzo naktys“ – tai tarsi legendinio „Woodstock“ festivalio lietuviška versija: hipiška atmosfera, atsipalaidavę festivalio dalyviai, taikos ir meilės tvyrojimas ore nejučiomis visus sujungia į vieną didelę šeimą, kurioje nepamatysi susiraukusių veidų.
1993 metais prasidėjęs festivalis 2012-ųjų vasarą atšventė 20-ąjį jubiliejų. Po truputį vis plečiantis festivaliui, daugėjant atlikėjų bei didėjant pramogų įvairovei, renginys vis tiek išlaiko senas tradicijas: kasmet verdama „bliuzasriubė“ – žuvienė – pamaitina kiekvieną išalkusį. Taip pat kasmet festivalio teritorijoje esančiame Lūksto ežere pirmosios nakties metu, grojant festivalio himnui, uždegamas užrašas „Bliuzo naktys“. Tai tik keletas pavyzdžių, tačiau pasiklausinėjus festivalio dalyvių galima išgirsti daugybę istorijų apie tai, kaip jie kasmet ruošiasi bliuzams: pradedant vėliavomis, baigiant pačių pasigamintomis valtimis.
 |
| Martyno Siruso nuotr./Festivalio „Bliuzo naktys 2013“ akimirka |
