„Kai aš pas jį dirbau pusę metų iki Ąžuolui grįžtant, jis mane pasikviesdavo į kabinetą. Pakalbam apie reikalus, o paskui sako – žinai, mano sūnus grįžta, labai geras. Matau, kad tau tiktų. Labai norėčiau, kad būtum mano marti“, – kalbėjo I.Puzaraitė-Žvagulienė.
Po 10 metų, praleistų Didžiojoje Britanijoje, Ąžuolui grįžus į Lietuvą, moteris džiaugėsi jų pažintimi ir teigia tiek daug dėmesio iš jokio vyro nesulaukusi.
„Labai matėsi, kad Ąžuolas yra nelietuvis. Mentalitetas labai skyrėsi nuo dabartinio mūsų lietuviško vyro. Jis turėjo džentelmeniškumo. Draugavom gal tris mėnesius, o jis manęs už rankos net nebuvo paėmęs“.
TAIP PAT SKAITYKITE: 25-ąjį gimtadienį švenčianti Ineta Puzaraitė-Žvagulienė: „Norėčiau antro vaikelio, kodėl gi ne“
Ineta prisimins ir Ąžuolo pokalbį su mama prieš jam paliekant Jungtinę Karalystę. Vyras buvo rimtai nusiteikęs santykiams ir teigė, kad grįžęs į Lietuvą ieškos žmonos. Kadangi gera žmona pasirūpino Lietuvoje laukiantis tėtis, beliko imtis šeimos pagausėjimo reikalų. Netrukus pora susilaukė ir atžalos – šiandien jie sūpuoja mažąją Barborą. Paklausus Ąžuolo, ar vaikelis buvo planuotas, vyras atsakė:
„Ne tai, kad planavom, bet nustojom saugotis. Bus tai bus, ne tai ne. Pasisekė. Tokio dalyko nesuplanuosi. Pažįstu daug porų, kurios planuoja, daug metų į priekį derina, o vaikas atsiranda tada, kai Dievas duoda, bet ne tada, kai tu pasirinkai. O mums pasisekė“.
Šiandien Barborytė nėra vienintelė priežastis susitikti šeimos vyrams. Juos sieja ir bendras verslas. Visai neseniai Žvaguliai atidarė austrių ir šampano barą. Paklausus Ąžuolo, ar nesunku dirbti su tėvu, vyras atvirauja:
„Sunku, būna sunku. Bet juk tai šeimyninis verslas. Nėra paprasta, nes riejamės dėl kiekvienos detalės. Ar čia turi stovėti kėdė, ar čia. Jis turi savo nuomonę, mes irgi savo. Tačiau pas mus šeimoje demokratija. Ir klausimus sprendžiame balsuodami„.
Ąžuolas prisimins ir tuos laikus, kai buvo vaikas ir pinigų tekdavo prašyti iš tėvų. Jis šiandien itin dėkingas: ne už tai, kad viską davė, o dėl to, kad išmokė svarbiausio – pinigus reikia užsidirbti.
„Pamenu, norėjau geresnių kedų. Nes gavau tokius, iš kokių vaikai galėjo šaipytis. Ne firminius. O mama man sako – eik ir užsidirbk. Susiradau darbą, savaitgaliais indus ploviau, bet kedus nusipirkau“.
Nuo itin atvirų Inetos prisiminimų apie bemieges naktis, pamirštus gimtadienius ir net dėl „Mokinukių“ paliktą mokyklą iki klausimo ar Ąžuolo ir Inetos vestuvėse piršlys bus Žilvinas Žvagulis. „Bus visko“ – šį sekmadienį per LNK.
