Iš tiesų Daiva dar nežino, ar norės toliau turėti Budrės pavardę, – išdavystės jausmas kol kas pernelyg smarkiai apraizgęs jos širdį ir jausmus. Taip neseniai, Naujųjų metų naktį, drauge su Dainiumi ji kėlė taures šampano už ateitį, laukė jo staigmenų per gimtadienį ir dalijosi šeimos patirtimi vienoje televizijos laidoje.
„Tiek gražių žodžių buvo pasakyta, gal Dainius taip norėjo atsisveikinti?“ – dabar svarsto Daiva. Daugelio atsakymų ji dar neradusi. Net į savo klausimus. Ji nežino, kodėl Dainius vieną dieną tiesiog negrįžo į namus, nežino, kodėl jis nori gyventi atskirai, nežino, kas atsitiko meilei, nežino, kokiu raktu ir į kokią skrynelę galima užrakinti gražiausius prisiminimus...
 |
| Dainius Budrys |
Kol kas turi tik vieną aiškų atsakymą, kodėl apie tai kalba viešai. Tas atsakymas pirmiausia svarbus pačiai: „Mudu su Dainiumi turime labai daug draugų. Kai susitinku, jie klausia: „Kaip Dainiukas? Ką veikia? Kaip gyvena? Ar jau turi darbą?“ Kiekvieną kartą girdėti klausimus, į kuriuos neturi atsakymo, skauda. Dainius dabar gyvena kitą gyvenimą. Jis kažkur būna – vienas, ne vienas – nežinau. Suvokiu, kalbų apie atskirą mūsų gyvenimą tik daugės, o interpretacijos – labai nemalonus dalykas. Man taip lengviau: neklauskite daugiau apie jį!“
Daiva ir Dainius susituokė 2006-aisiais. Kartu jie auginą dukterį Adelę, kurios susilaukė 2002 metais, dar iki tuoktuvių. D.Tamošiūnaitei ši santuoka – antroji, o D.Budriui – pirmoji.
Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“
