Daina iš netrukus pasirodysiančio albumo „Gervaza dūzgės“ | „Gervazo dūzgės“
Muzika Roko Radzevičiaus, žodžiai Aistės Smilgevičiūtės, aranžuotė Enriko Slavinskio.
Ši daina - albumo veikėjų Gervazo ir Zifrinos duetas. Šios poros istorija klostosi ne taip sklandžiai, kaip norėtųsi. Būdami kartu neišvengiamai ir atiduodame, atsisakome savęs, bet ir skaudiname vienas kitą. Noras išspręsti buvimo kartu sunkumus neretai būna panašus į bandymą susiūti praplyšusį lietaus debesį. Kur tada dėtis? Galbūt pasiversti akmenimis ir laukti atšilimo?
Žmonės akmenys
Viską užmiršau,
Viską praradau – vardą ir veidą,
Smarkiai sušalau,
Kartais paklausau – varpai linguoja.
Iš savęs išėjau,
Vietos neradau – vis galvojau – žaidžiam.
Tuščia palikau,
Jėgų netekau – žemė siūbuoja.
Tu pažiūrėk – dar pila lietus ant mūsų,
Apsikabink – vienas be kito uždusim.
Tu pailsėk – mes į žolę nugriūsim,
Ir užkerėk – žmonės akmenys būsim.
Debesį siuvau, bet per širdį siūlai pratrūko.
Šokti mėginau, bet pritvinkus dūšia neleidžia.
Jeigu neatšils, tada žmonės akmenys būkim.
Duris uždarau – miglos šaltą vakarą skleidžia.
Tiltą tau stačiau,
Laukiau, nemačiau – ašarose braidom.
Vyšnios kai žydės,
Saldžios nubyrės – prirink ir man.
Uogų tau nešiau,
Tavęs neberadau – paukščiams išmėčiau.
Niekam nesakyk –
Širdies nedraskyk – ką padariau...
----
Žmuonis akminis
Vėskon ožmėršau,
vėskon praradau – varda i veida.
Žiaurē sošalau,
kartās paklausau – varpā lingoun.
Ėš savės ėšejau,
vėitas naradau – mėslėjau – žaidam.
Toštė palėkau,
jiegū natekau – žemė siūboun.
To paveiziek – dar pėl lītos ont mūsa,
apsėkabink – vėins ba kėta oždosem.
To paėlsiek – mes i žuolė nogriūsem,
i ožkeriek – žmuonis akminis būsem.
Debesi siovau, bet par šėrdi siūlā pratrūka.
Šuoktė miegėnau, bet prėtvinkos’ dūšė nalēd.
Jēgo naatšėls, tumet žmuonis akminis būkem.
Doris oždarau – mėglas šalta vakara sklēd.
Tėlta tau stačiau,
laukiau, namačiau – ašaruos braiduom.
Vėišnės ka žīdies,
saldės nobīries – prirink i mon.
Ougu tau nešiau,
tavės nabradau – paukštem išlaidžiau.
Niekam nasakīk –
šėrdėis nadraskīk – kon padariau...
© Via Artis 2020
