Jaudinančios ir įkvepiančios „Žingsniai 2023“ istorijos. Balsuokite už mėgstamiausią!

„Kol nedirbau mokytojo darbo, tikrai kitaip jį supratau. Jis nėra lengvas, bet jaunam žmogui jį dirbti yra lengviau“, – svarsto, ko gero, vienas jauniausių mokytojų šalyje 22-erių Edvinas Černauskas.

Visą istoriją skaitykite - čia.

„Kol pradėjau girdėti save, man prireikė kelerių metų pauzės – reikia ryžtis ir apsispręsti pasirinkti gyventi kitaip“, – su šypsena kalba perspektyvų darbą Briuselyje į moliu išteptas rankas iškeitusi 41-erių Jurgita Jurkšaitė.

Visą istoriją skaitykite - čia

Nuo vaikystės autizmo spektro sutrikimą turintis Martynas Malinauskas atvirauja, kad, nors įsilieti į bendruomenes ar prisijaukinti kokią nors veiklą jam nelengva, apie darbą ėmė svajoti vos baigęs spec. mokyklą.

Visą istoriją skaitykite - čia.

„18-os buvau, galima sakyti, jau visiškas alkoholikas“, – atvirauja pašnekovas, kuris šiandien džiaugiasi išbridęs iš pragariško liūno ir net pradėjęs savanoriauti su jaunuoliais. „Norisi padaryti ką nors gero“, - sako jis.

Visą istoriją skaitykite - čia.

Domanto Čikotos istoriją galima drąsiai vadinti pavyzdžiu negalią turintiems žmonėms ir visiems tiems, kas, siekdamas savo tikslų, susiduria ne su viena, o dešimtimis ar šimtais kliūčių.

Visą istoriją skaitykite - čia.

Eglei Juozauskienei likimas išbandymų negailėjo nuo pat vaikystės. Anksti netekusi tėvų, įsisukusi į netinkamos kompanijos ir alkoholio sūkurį, Eglė ilgai nesuprato, kad jos gyvenimas visu greičiu lekia žemyn. Vis tik šiandien moteris džiaugiasi radusi savyje jėgų pakilti iš dugno ir kurti sau bei savo 3 vaikams visai kitokį gyvenimą.

Visą istoriją skaitykite - čia.

Ilgus metus daug kas netikėjo, kad intelekto negalią turinti Edita Daugėlaitė gali gyventi savarankišką gyvenimą. Kaip neveiksni, jauna mergina buvo pripažinta būdama 25-erių. Editai pavyko atkurti savo veiksnumą, taigi dabar ji pati kuria naują savo gyvenimą.

Visą istoriją skaitykite - čia.

36-erių Edita Paldavičiūtė dėl ryškaus kalbos sutrikimo vengė įsilieti į sociumą. Bet šiandien Editos gyvenimas kitoks. Moteris įsitraukė į veiklas, praplėtė socialinį ratą, atrado pašaukimą konditerijai ir mėgina kurti savarankišką gyvenimą.

Visą istoriją skaitykite - čia.

Sakoma, kad mokytis – niekada nevėlu. Puikus to pavyzdys galėtų būti kaunietė mokytoja Jūratė Dubickė, kuri, jau turėdama 30 metų mokytojavimo stažą, pasiryžo avantiūrai baigti antras studijas ir, lyg to būtų maža, dar ir magistrantūrą. 

Visą istoriją skaitykite - čia.

22-ejų Arturas Honcharenko jau daugiau nei metus savo namais vadina Šiaulius. Psichosocialinę negalią turintis jaunas vyras – karo pabėgėlis iš Ukrainos. 

Visą istoriją skaitykite - čia.

Vilnietis Andžėjus Ravanas – neregys, tačiau klausantis jo pasakojimo atrodo, kad negalia yra virtusi jo super galia. Baigęs mokyklą studijavo kolegijoje ir universitete, kur įgijo net porą specialybių.

Visą istoriją skaitykite - čia.

M.Montiko istoriją, be jokios abejonės, drąsiai galima vadinti pačia tikriausia asmenine transformacija ir įkvepiančiu pavyzdžiu žmonėms, kurie patyrė tai, kas yra negalia.

Visą istoriją skaitykite - čia.

Šalčininkų rajone gyvenanti 27-erių Saulė Stankevičiūtė jau porą metų dirba Vilniuje. Šį savo pasiekimą galėtų vadinti žygdarbiu – rasti darbą jai pavyko tik po ilgų paieškų. „Niekas nenorėjo įdarbinti nevaikštančio žmogaus, juolab iš kito miesto. Bet man pavyko!“.

Visą istoriją skaitykite - čia.

Dalytė Petrauskienė jau 20 metų gyvena su sunkia liga – depresija, dėl kurios jai buvo diagnozuota negalia. Vis tik Dalytė įrodė, kad nieko nėra neįmanomo. Ilgus metus dirbusi siuvėjos darbą, pasiryžo jį mesti, baigė mokslus ir dirba socialinį darbą – padeda kitiems, apie ką ir svajojo. 

Visą istoriją skaitykite - čia.

Domantui Navickui diagnozuotas raidos atsilikimas, psichosocialinė negalia, tačiau šiandien 26-erių metų jaunas vyras gyvena gražų gyvenimą, kuriame nestinga nei veiklų, nei bičiulių. 

Visą istoriją skaitykite - čia.

„Jo darbai įkvepia tikėti savimi, net ir tada, kai tas tikėjimas menkas. Gėda mums, sveikiesiems, nes tikrai neturime tiek kantrybės ir valios, kaip „Gyvenimo namuose“ kuriantys sutrikusio intelekto asmenys.

Visą istoriją skaitykite - čia.

Asta Kadienė šiandien šypsosi, kad pagaliau eina tuo keliu, kurį jai sufleruoja širdis. Ilgai dirbusi statybų sektoriuje ir viduje vis jautusi, kad tai – ne jos kelias, po dešimtmečio pasiryžo pokyčiui. 

Visą istoriją skaitykite - čia.

Nedideliame Kairių miestelyje gyvenantis Rokas Preimontas galėtų būti puikus pavyzdys – kaip gyvenant su psichosocialinės negalios diagnoze bei turint įvairių kitų sveikatos sutrikimų nepasiduoti ir iš esamos situacijos bandyti išspausti maksimumą.

Visą istoriją skaitykite - čia.

Nors Romualdas yra neveiksnus dėl psichikos ligos, savo pastangomis ir asmeniniu pavyzdžiu jis įrodo, kad nereikia savęs nuvertinti. Sustiprėti kaip asmenybei ir atsiskleisti jam padėjo socialinės dirbtuvės, būtent jos tapo raktu į šio vyro savirealizaciją ir prarastą laimės pojūtį.

Visą istoriją skaitykite - čia.

Susipažinus su Augustinu nuostabos netrūksta – sportišką vyrą išmokti siūti ir net iš to sukurti verslą privertė... nepasitenkinimas kitų teikiamomis paslaugomis. Supykęs jis akimirksniu nusprendė: reikia padaryti geriau.

Visą istoriją skaitykite - čia.